Iki šiol Savivaldybės lėšos dainų švenčių finansavimui skiriamos konkurso būdu - kaip bet kokiam kitam kultūros projektui. O jų miesto Savivaldybei kasmet teikiama apie 120.
"Toks būdas nesuteikia dainų šventei Savivaldybės dalinio finansavimo garantijos, nors pagal šalies Dainų švenčių įstatymą ji turėtų būti", - paaiškino Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.
Pasak vieno iš dainų šventės organizatorių, Klaipėdos chorinės bendrijos "Aukuras" vadovo Algirdo Šumskio, tokia situacija, kai nežinai, gausi pinigų renginiui ar ne, tikrai nepalengvina organizacinių rūpesčių.
"Juolab kad niekada negali žinoti, kiek lėšų pavyks surinkti iš rėmėjų. Pavyzdžiui, šiemet planavome surinkti 15 tūkst. eurų, bet kol kas dar neturime nė vieno euro", - miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitete pasakojo A. Šumskis.
Tad politikų prašoma, kad būtų pritarta trišalei sutarčiai, pagal kurią būtų aiškiai nustatyti bei įtvirtinti Savivaldybės ir kitų dviejų šalių - bendrijos "Aukuras" bei nuolat finansiškai prie švenčių rengimo prisidedančio Lietuvos liaudies kultūros centro finansiniai įsipareigojimai.
Pasak N. Lendraičio, pastarųjų kelerių metų išlaidos dainų šventei organizuoti yra panašios ir siekia apie 45 tūkst. eurų. Todėl numatoma, kad kiekviena šalis įsipareigotų šventei skirti iki 15 tūkst. eurų.
"Organizatoriai, turėdami finansavimo garantijas, galės anksčiau pradėti formuoti šventės repertuarą, atrinkti kolektyvus bei vykdyti kitus svarbius darbus", - minėjo N. Lendraitis.
Minėto komiteto nariai palaikė tokios sutarties atsiradimą, tačiau galutinį žodį tars miesto Taryba.
"Tikiuosi, kad ši sutartis bus naudinga ne tik dainų šventei, bet ir apsaugos Vasaros estradą nuo sunaikinimo", - vylėsi Nina Puteikienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą