Administracijos direktorius džiaugiasi, kad tvirtą poziciją dėl Girulių miško išsaugojimo išsako vis platesnis ratas aktyvių Klaipėdos ir visos šalies žmonių, kad vienbalsiai tam pritaria ir miesto Tarybos nariai. Pasak jo, prisidengdami sena miesto svajone - sumažinti geležinkelio eismą miesto centre, sostinės klerkai nusprendė tai daryti iš esmės Girulių miško sąskaita. Nes jų parengtame Vyriausybės nutarime tai įrašyta nedviprasmiškai.
,,Matydami tokias nelabas užmačias derinant Vyriausybės nutarimą mes siūlėme analizuojant situaciją žvelgti plačiau - neapsiriboti Giruliais, bet nagrinėti didesnę teritoriją, įvertinti krovinių vežimą autotransportu, planuojamas autotransporto jungtis, kad būtų kompleksiškai įvertinta viso Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros apimtis bei aiškiai apsispręsta dėl jungčių vystymo prioritetų“,- sako G. Neniškis.
Kita vertus, pasak jo, uždrausti ką nors Vyriausybei mes neturim galios, o nepritarti Vyriausybės planams analizuoti geležinkelio infrastruktūros tobulinimo galimybes būtų neracionalu, nes geležinkeliečiams užsispyrus tokią studiją tektų atlikti pačiai savivaldybei. Tai ne tik papildomai kainuotų, bet ir gerokai užtęstų miesto bendrojo plano, kuris yra absoliutus savivaldybės administracijos veiklos prioritetas, patvirtinimą. Kol neturime naujo bendrojo plano, tol negalime vykdyti tokių projektų kaip šv. Jono bažnyčios atstatymas, multifunkcinio sporto komplekso, senelių globos namų statyba ir pan.
Iš tikrųjų Savivaldybės administracija pritaria, kad būtų analizuojamos geležinkelio krovinių iš centrinės miesto dalis iškėlimo alternatyvos ir siūlo tikslinti teritorijos ribas, analizuojant ir Klaipėdos, Draugystės, Rimkų geležinkelio stotis, ir teritoriją rajone prie Kopūstų kaimo. O bandymą pritempiamai interpretuoti savivaldybės administracijos poziciją pagal iš konteksto ištraukto vieno iš raštų pusės sakinio, nepasakant, kad tame pačiame rašte yra ir antra sakinio dalis, kurioje kalbama apie platesnį geležinkelio alternatyvų vertinimą bei neįvardinant jau keletą metų vykstančio susirašinėjimo tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Susiekimo ministerijos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ G. Neniškis vertina kaip pigų politikavimą norint susireikšminti prieš artėjančius Seimo rinkimus.
,,Dėkojame visiems, suprantantiems situacijos rimtumą ir tikimės, kad Vyriausybė atsižvelgs į mūsų lūkesčius“, - sako administracijos direktorius. ,,Neabejoju, kad susitelkę kartu mes rasime optimaliausius sprendimus. Jei tik nepradėsime rietis, kuris esame geriausias kovotojas už Girulių mišką“, - sako G. Neniškis.
Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame 2007 m. balandžio 5 d . sprendimu Nr. T2-110, yra tokia nuostata:
„3.5. Plėsti Klaipėdos miesto geležinkelio kelyną, naujas stotis planuojant priemiestyje, Klaipėdos rajone prie Kopūstų kaimo įrengiant aplinkelį už miesto. Perspektyvinį Pauosčio stoties, Melnragės kelyną planuoti nekertant miško. Pietinėje miesto dalyje, lygiagrečiai „Draugystės“ geležinkelio stoties kelynui – perspektyvinį geležinkelio kelyną, sujungtą su aplinkeliu. Laipsniškai mažinti centrinės geležinkelio teritorijos ir stoties plotus ir veiklą juose. SPAB „Lietuvos geležinkeliai turi paruošti miesto vidinio kelyno mažinimo galimybių studiją.“
Panašios nuostatos yra ir naujo Klaipėdos m. bendrojo plano projekte. Negana to, Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. Nr. XII-381 nutarimo „Dėl rytų–vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ 17 p. yra nurodyta: „Klaipėdos geležinkelio mazgas (Klaipėdos, Rimkų, Draugystės geležinkelio stotys, joms priklausantys kelynai, jungiamieji ir privažiuojamieji keliai)“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 769 „Dėl Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ 30.5.1.1 p. ir 33.5 p. nurodyta, kad rezervuojamos teritorijos geležinkelio infrastruktūros plėtrai prie Kopūstų kaimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą