Posėdyje buvo akcentuojama, kad Girulių draustinio atsiradimas nesustabdys išskirtinės svarbos projekto - geležinkelio kelyno plėtros, kurį Vyriausybė numatė būtent Giruliuose, tačiau gali prikurti naujų problemų naujam Klaipėdos miesto bendrajam planui.
Girulių draustinio steigimo sprendimo projektą pristačiusi Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė neatmetė tokios rizikos: "Draustinio atsiradimas gali turėti įtakos naujam miesto Bendrajam planui, bet tikimės, kad nereikės keisti jo sprendinių ir iš naujo rengti Bandrąjį planą", - sakė ji.
Tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad draustinis gali tapti kliūtimi įgyvendinti dar 2011 m. Klaipėdos savivaldybės Tarybos patvirtintą specialųjų planą, kuriuo numatoma iškirsti 8,2 ha (pasak Mantės Černiūtė-Amšiejienės) arba 11 ha (pasak Tarybos nario Arvydo Vaitkaus) Girulių miško ir perkelti geležinkelio kelyną aplenkiant Girulių gyvenvietę.
"Šis planas yra galiojantis ir jo sprendiniai, reikalingi Klaipėdos miesto gyventojams, dar neįgyvendinti, o jau norima rengti kitą specialųjį planą", - pažymėjo Tarybos narė Nina Puteikienė. Politikė Girulių mišką palygino su tortu, kuriame vienas sluoksnis yra gelžbetoninis - tai transeuropinis transporto koridorius, o visa kita tik oriniai pyragaičiai, skirti gyventojams nuraminti, akims apdumti.
V. Dambrauskas išreiškė uostininkų nuomonę, kad Girulių miško kirtimas ir geležinkelio plėtra šioje teritorijoje uosto plėtrai nereikalinga. "Tik kažkokie biurokratai Vilniuje dėl to užsispyrė ir visi turime su tuo kovoti, tačiau draustinis galimų miško kirtimų nestabdo, o probelmų dėl jo turėsime daug", - kalbėjo politikas.
S. Dudinas, L. Girskienė, E. Kvederis, J. Simonavičiūtė pažymėjo, jog draustinio statusas, suteiktas Girulių miškui, turėtų moralinį svorį, jo įvertinimas suteiktų Savivaldybei ilgalaikes gaires plėtoti rekreacines miško funkcijas. Vis dėlto dauguma Tarybos narių (21) pageidavo šį sprendimą atidėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą