"Tiesa, kad žodis "draustinis" žmonėms iš karto asocijuojasi su draudimais, tačiau iš tiesų draustinis nėra rezervatas, kuriame draudžiama net žmonėms lankytis. Draustinyje yra ribojama tik ta ūkinė veikla, kuri gali sunaikinti saugomas vertybes, tačiau nedraudžiama lankytis žmonėms, steigti pažintinius takus ir pan.", - paaiškino VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja Agnė Jasinavičiūtė.
Pašnekovė pažymėjo, kad perspektyvinėje Girulių draustinio teritorijoje kaip vertybė išskiriamas natūralaus pobūdžio miškingas, mažai sukultūrintas kraštovaizdis, kuriame saugotinos medžiais apaugusių pajūrio kopų ir pelkėtų lapuočių miškų buveinės. A. Jasinavičiūtė priminė, kad dar 1960 metais Girulių miške, 613 ha plote, buvo įsteigtas Girulių botaninis-zoologinis draustinis, kurio pagrindinės vertybės buvo pajūrio miško bendrijos ir gyvūnija.
"Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, draustinio teritorija buvo padalinta į dvi dalis: vienoje įsteigtas Pajūrio regioninis parkas, o kita pateko į Klaipėdos miesto rekreacinę teritoriją.
Atsižvelgdami į vietos savybes, mokslininkų pateiktą pagrindimą, siūlome parinkti tinkamiausią vertybėms išsaugoti draustinio rūšį ir steigti ne kraštovaizdžio, o botaninį-zoologinį draustinį.
Toks draustinis apsaugotų retas ir nykstančias augalų, grybų ir gyvūnų rūšis, jų bendrijas ir buveines", - sakė pašnekovė.
Anot vedėjos, kiekviena draustinio rūšis turi specifinių apribojimų. "Kraštovaizdžio draustinyje būtų draudžiami bet kokie reljefą ardantys procesai, botaniniame-zoologiniame draustinyje, be kita ko, draudžiama naudoti trąšas", - subtilybes įvardijo A. Jasinavičiūtė. "Bet kuriuo atveju draustinio apsaugos statusas užkirstų miško teritorijos sunaikinimo galimybes", - pažymėjo VSTT atstovė.
Priminsime, kad poreikis saugoti Girulių mišką iškilo dėl to, kad AB "Lietuvos geležinkeliai" pradėjo uostą aptarnaujančio geležinkelių kelyno plėtros planavimo procedūrą ir numatė Pauosčio kelyno plėtrą Girulių miške, nors Klaipėdos miesto ir rajono planuose tam buvo numatyta vieta Klaipėdos rajone, Kopūstų kaime.
Geležinkelių plėtros projektas pripažintas valstybinės reikšmės projektu, tačiau klaipėdiečiai ėmė aktyviai ginti Girulių mišką.
Iškelta visuomeninė iniciatyva steigti Girulių miške draustinį. Surinkta 16 tūkst. ją palaikančių asmenų parašų. Parengta mokslinė draustinio argumentacija. Šią dokumentaciją rugpjūčio pradžioje iniciatyvinė grupė pateikė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui su prašymu pradėti Girulių draustinio steigimo procedūrą. VSTT pritarimas ir rekomendacija - esminis dokumentas šią procedūrą tęsti.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Jankauskaitės-Bukantienės, šiuo metu yra rengiama dokumentacija Girulių draustiniui steigti, kuri bus svarstoma artimiausiame Tarybos posėdyje.
VSTT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 514 draustinių, iš jų 112 yra savivaldybių reikšmės, 402 - nacionalinės svarbos. Daugelis draustinių yra sudėtinė nacionalinių parkų dalis. Pasak A. Jasinavičiūtės, naujų savivaldybės lygmens draustinių steigimas nėra dažnas reiškinys. "Per septynerius mano darbo VSTT metus Klaipėdos savivaldybės iniciatyva yra pirmoji", - sakė A. Jasinavičiūtė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą