Į Klaipėdą atplaukė "Independence"

„Labai, labai jaudinuosi, širdis daužosi krūtinėje, nes labai daug darbo padaryta“, - žurnalistams pirmadienį sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.

„Emocijos yra didelės, labai daug žmonių laukia ant molo ir stebi įplaukiantį laivą“, - BNS sakė SGD terminalo projektą įgyvendinančios bendrovės „Klaipėdos naftos“ atstovė Indrė Milinienė.

„Independence“ lydi ir Lietuvos karinis laivas M54 „Kuršis“.

Pirmadienį įvyks iškilminga laivo sutikimo ceremonija, kurioje dalyvaus aukščiausi šalies vadovai.

SGD terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ jau gavo patvirtinimą ir iš laivo užsakovės Norvegijos „Hoegh LNG“, jog ji leidžia švartuoti laivą-saugyklą Klaipėdoje.

Oficialioje laivo-saugyklos sutiktuvių ceremonijoje sveikinimo kalbą sakys Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Independence“ atplaukimą taip pat pagerbs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Estijos ir Latvijos Vyriausybių vadovai Tavis Roivas (Taavi Roivas) ir Laimduota Straujuma, Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis, JAV Senato nariai, užsienio šalių ambasadoriai, Europos Komisijos atstovai.

Skaitytojo Raimondo nuotr.

Terminalą sudaro trys pagrindinės dalys: plaukiojantis laivas-talpykla su dujinimo įrenginiu, speciali krantinė, reikalinga laivo švartavimuisi, ir aukšto slėgio dujų vamzdynas, sujungtas su magistraliniu dujotiekiu. Terminalą su sausuma jungiantis vamzdynas dar nėra baigtas, pirmosios dujos magistralinį dujotiekį pasieks laikinu vamzdžiu, nutiestu Kuršių marių dugnu. 2400 metrų ilgio dujotiekis po Kiaulės nugaros sala ir Kuršių mariomis turėtų būti baigtas gruodžio 3 dieną.

Laivo „Independence“ ilgis - 294 m (trijų futbolo aikščių ilgis), plotis - 46 m, aukštis - 47 m, greitis - 18 mazgų. Laivo statybai sunaudota 25 tūkst. tonų plieno. Laive sumontuotos 4 SGD laikymui skirtos talpyklos, kurių bendras pajėgumas siekia 170 000 kub. m. Jo sraigto skersmuo vienu metru didesnis už Puntuko akmenį - 8,7 metro. Dujų talpykloms užpildyti prireiktų vandens iš 69 olimpinių baseinų. Laivo statybos procese dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.

Prisišvartavusį laivą saugos apie 50 Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.

Dujų pirkimo sutartis jau sudaryta su norvegų įmone "Statoil". Ji terminalui tieks 540 mln. kubinių metrų dujų per metus, jų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso. Pagal šį indeksą apskaičiuota dujų kaina šiuo metu siekia maždaug 1000 litų už tūkstantį kubinių metrų. Esant poreikiui, Lietuva turės galimybę pirkti dujas iš kitų tiekėjų pasaulinėje rinkoje.

Numatoma, kad pirmasis „Statoil“ SGD krovinys į Klaipėdos terminalą bus pristatytas 2014 m. gruodžio pabaigoje, kad kitų metų sausio 1 dieną terminalas galėtų pradėti komercinę eksploataciją. Kiekvienais metais į Klaipėdos uostą „Statoil" pristatys po 6-7 tokius krovinius.

Alfonso MAŽŪNO nuotr.

Laivo nuoma „Klaipėdos naftai“ per dešimtmetį atsieis apie 1,86 mlrd. litų. Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ nuomos laivą su įgula bei teiks jo operavimo ir priežiūros paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ galės laivą išpirkti. Valstybei priklauso 72,32 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų.

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė "Litgas" šilumos gamintojams ir Elektrėnų elektrinei jau paskirstė dujų kiekius, kuriuos bendrovės privalės nupirkti iš SGD terminalo. Daugiausiai dujų - 176,9 mln. kub. m - įpareigota nupirkti Lietuvos elektrinę Elektrėnuose valdanti "Lietuvos energijos gamyba", AB "Vilniaus energija" (134,7 mln. kub. m) ir Kauno termofikacinė elektrinė (29 mln. kub. m). Mažiausiai SGD terminalo dujų - 3,9 tūkst. kub. m - pirks bendrovė "Širvintų šiluma".

Vokietijos Kelno universitete atliktos kompiuterinės simuliacijos rodo, kad turėdama SGD terminalą, Lietuva prieš visišką Rusijos gamtinių dujų embargą atsilaikytų ilgiau kaip devynis mėnesius.

Difersifikuoti dujų tiekimą pastatant SGD terminalą Seimas nusprendė 2007-ųjų sausį. Metų pabaigoje Seimas patvirtino, kad Lietuva nesieks išimties dėl III ES energetikos paketo taikymo ir privalės įgyvendinti dujų tinklų pertvarką atskiriant veiklas. Pats III-asis ES energetikos paketas Europos parlamento buvo patvirtintas 2009 m. Svarbiausias direktyvos reikalavimas - iki 2011 m. kovo 1 d. perkelti jos nuostatas į nacionalinius teisės aktus ir iki 2014 m. pabaigos atlikti veiklų atskyrimą dujų ir elektros sektoriuose.

2010-ųjų birželį sudaryta Tarpžinybinė darbo grupė dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. Nustatyta, kad tinkamiausias SGD terminalo technologinis sprendimas - terminalas vandenyje, kuriame būtų galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas. Tinkamiausia vieta pripažinta Klaipėdos jūros uosto dalis „Kiaulės nugaros" sala.

2012 m. pasirašyta laivo-saugyklos 10 metų nuomos su išpirkimo galimybe sutartis su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG". Šio laivo gamintojas - Pietų Korėjos laivų statykla “Hyundai Heavy Industries Co., Ltd". 2013 m. gegužę Pietų Korėjoje laivas-saugykla iš sausojo doko nuleistas ant vandens.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.