Šalia uosto gyvenantys žmonės kenčia nuo dulkių, triukšmo, kvapų ir skundžiasi be perstojo. Netiesa, kad uosto įmonės gali daryti ką nori, niekas jų nekontroliuoja ir negina gyventojų interesų. Vyksta planiniai įmonių patikrinimai ir neplaniniai pagal gautus skundus. Už padarytus pažeidimus jos baudžiamos piniginėmis baudos, tiesa, gana mažomis. Gyventojus jau tiesiog siutina kontroliuojančių institucijų tradicinis atsakymas - ribinės taršos normos neviršijamos, nors jie girdi triukšmą, užuodžia kvapus, mato dulkes.
Praėjusį pirmadienį Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas inicijavo apskritojo stalo diskusiją "Ar galime pirmaujantį Klaipėdos uostą padaryti patrauklesnį kaimyninių rajonų gyventojams?". Aptarti Klaipėdos uosto šiaurinės dalies teritorijoje esančių trijų įmonių poveikio aplinkai klausimai. Pasak S. Gentvilo, prieš 10 metų Europos uostuose buvo labai aktualus vandens kokybės klausimas, o šiandien - triukšmo ir taršos. Seimo nario manymu, Klaipėdos uostas, į kurį 80 proc. krovinių gabenama geležinkeliu, yra vienas geresnių, tačiau nepaisant to gaunami nuolatiniai Melnragės ir Vitės bendruomenių skundai.
Diskusijoje dalyvavo AB "Klaipėdos nafta" (KN), UAB Krovinių terminalo (KT), AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco"), Aplinkos apsaugos agentūros (AAA), Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos miesto savivaldybės ir itin aktyvūs gyventojų atstovai.
Skundų daugėja
Klaipėdos universiteto atstovė pristatė Savivaldybės užsakymu atlikto 2018 metų oro taršos monitoringo rezultatus. Tyrimai atlikti 28 vietose. Vasarį-kovą padaugėjo azoto ir sieros dioksidų. Momentiniai taršos pikai pastebėti Melnragės pusėje, KN jų nebuvo. Tačiau vertinant vidurkį daroma išvada - ribinės vertės viršijimo nenustatyta.
AAA, išduodančios leidimus ūkinei veiklai, Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) departamento Klaipėdos skyriaus vyr. specialistė Daiva Plokštienė aiškino, kad atliekant PAV visada turi būti nurodomos ir priemonės taršai mažinti, jeigu jų reikia, priešingu atveju neišduodamas leidimas ūkinei veiklai. Ar laikomasi duotų pažadų, kontroliuoja Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Visą šį procesą reglamentuoja Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.
Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė prisipažino, kad klaipėdiečiai neturi tyrimų laboratorijos, tad esant reikalui atvyksta specialistai iš Vilniaus. Tyrimus atlikti apsunkina tai, kad kai kurie gyventojai neįsileidžia tyrėjų į patalpas.
Pernai skundus pasirašė 250 žmonių. Beje, kreiptis su skundu gali ir vienas žmogus. Vedėja teigė, kad kvapų norma yra 8 europiniai vienetai, tikrinant fiksuoti tik 5 europiniai vienetai, tad normos neviršytos.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas sakė, kad griežčiausią reikalavimų atžvilgiu leidimą veiklai turi KN. Jis išvardino, kiek tonų teršalų kuriai iš tų trijų įmonių yra leidžiama išmesti. Tos įmonės yra tikrinamos po 1-2 kartus per metus, neskaičiuojant valstybinės laboratorinės kontrolės, atliekant planinius patikrinimus, o gavus skundą tikrinama neplanuotai.
Pasak A. Šepšto, gyventojų skundų pastaruoju metu daugėja - pernai jų gauta keliais kartais daugiau nei užpernai. Visos minėtos įmonės buvo padariusios pažeidimų ir buvo baustos. Tiesa baudos - 80-170 eurų. Pasak jo, pavyzdžiui, "Klasco" pernai padarė du pažeidimus, susijusius su vandeniu. Joje blogai valoma teritorija.
Kompanijos deda nemažai pastangų
"Klaipėdos naftos" atstovai neneigia, kad kvapų būna. Pasak jų, vis dėlto KN niekada nebuvo nustatyta net arti ribinės vertės esanti tarša. Iki 2013 m., kai buvo pastatytas rekuperatorius benzino garams surinkti, į aplinkosaugą investuota 3,1 mln. eurų. 2018-2020 metais numatoma investuoti dar 4,4 mln.
Prastą kvapą skleidžia tamsiųjų naftos produktų krova. Jų talpyklose bus įrengti papildomi dangčiai. Atstovai tikino, kad įvairios talpyklos bus jungiamos prie vienos sistemos ir visi kvapai, teršalai bus surenkami bei utilizuojami deginant. KN teršalus degina ir ketina didinti deginimo pajėgumą, nes mano, kad toks būdas yra geriausias. Ateityje kvapai bus gaudomi vamzdyne. Tačiau pačius į uostą atplaukiančius tanklaivius, jų manymu, turėtų labiau kontroliuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jie paneigė mitą, esą KN garuoja nuodingos medžiagos, ir patikino, kad naftos produktai negaruoja.
O UAB Krovinių terminale teršalai rekuperuojami. Pasak šios bendrovės generalinio direktoriaus Alberto Gimbuto, pusė visos terminalo gaunamos elektros energijos yra sunaudojama rekuperacijai. KT turi 4 taškus, kuriuose susidaro lakiųjų organinių junginių. Juose nuolatos yra matuojama teršalų koncentracija. Leistina jų koncentracija - 5 miligramai kubiniame metre, tačiau ji buvo tik 2 mg. Vis jie yra surenkami į rekuperacinę sistemą. Visos talpyklos turi dvigubus dangčius. Tam tikra produktų grupė kraunama uždaru būdu.
Laivų tankuose prieš pradedant naftos produktų krovą neturi būti deguonies, kad neįvyktų sprogimas. Į KT priimami tik tie tanklaiviai, kurie turi prisijungimo prie terminalo rekuperacijos sistemos įrenginį.
"Klasco" kaltinama dėl naktimis keliamo triukšmo ir dulkėtumo. Šiuo metu jau 50 proc. yra sumažinti jos darbai naktį. Nusipirkus naujus kranus sumažintas triukšmingumas. Triukšmą keldavo ir vibratoriai, kuriais daužomi trąšų vagonai. Dabar jie naktimis nebekraunami.
Pažabotas ir dulkėtumas. Jis buvo padidėjęs, kai pernai birželį buvo pradėtas krauti naujas krovinys. Patys "Klasco" atstovai patyrė šoką. Patirties semtis jie vyko į kitus uostus, kur kraunamas toks krovinys. Šiuo metu jau turimos 6 vandens patrankos. "Klasco" atstovas papasakojo apie kitus būdus, kaip sodinamos dulkės, kad būtų galima dirbti ir žiemą. Bandymai atliekami buvusiame Jūrų perkėlos terminale. "Klasco" žada pirkti ir specialiai tam pritaikytas mašinas, nes jas išsinuomoti yra sunku.
Gyventojai vis kelia reikalavimus
Gyventojai norėtų, kad KN investuotų ir į želdinius. Jie mano, kad "Klasco" 6 vandens patrankų nepakanka. Jie teiravosi, kodėl nutikus kokiam nors incidentui uoste apie tai pirmiausia nepraneša gyventojams. Pasirodo, todėl, kad niekas to nereglamentuoja.
Žmonės norėtų, kad Uosto direkcija būtų labiau atsakinga už tai, ką ir kaip krauna uosto krovos kompanijos. Mano, kad tai daryti ją turėtų įpareigoti Uosto įstatymas, kad jos interneto svetainėje gyventojai galėtų būti supažindinami su užterštumo duomenimis. Jų manymu, direkcija turėtų matuoti taršą, nes pačios įmonės tuo nesuinteresuotos. Direkcija jau yra pastačiusi kelias taršos matavimo stoteles.
Uostamiesčio gyventojai norėtų, kad ir Klaipėdos uoste būtų tokia pati sistema, kaip Norvegijos Oslo uoste, kur atsakomybę prisiima uosto valdytojas. Ten pakanka vieno gyventojo skambučio, ir į įvykio vietą važiuoja įvairių specialistų brigada. O Klaipėdos uoste gyventojai net negali sužinoti, koks produktas kraunamas, nes tai esą komercinė paslaptis.
Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, kontrole turi rūpintis kontroliuojančios institucijos, kurių atstovams mokami atlyginimai iš valstybės biudžeto. Jis nemano, kad reikėtų keisti esamą tvarką ir ant direkcijos pečių užversti tokią administracinę naštą.
Dvi valandas trukusios diskusijos metu buvo perskaityti 9 pranešimai. Reziumuojant reikia pasakyti, kad situacija Klaipėdos uoste taršos atžvilgiu nėra tragiška - to neįžvelgia nė viena kontroliuojanti institucija. Leistinos ribinės taršos vertės nėra viršijamos. Momentinių išmetimų, kai viršijama ribinė taršos vertė būna, bet kai apskaičiuojamas vidurkis, viršijimo nebelieka. Visos kontroliuojančios institucijos vadovaujasi teisiniais aktais, jų veikla yra gana griežtai reglamentuota.
Taigi kalbama apie didesnio komforto šalia uosto gyvenantiems žmonėms užtikrinimą. "Turime pasvarstyti, ar reikėtų didesnės Uosto direkcijos atsakomybės, kaip būtų galima įdiegti vieno langelio principą teikiant informaciją gyventojams ir atliekant kontrolę gavus skundą. Į šį procesą galbūt reikėtų įtraukti ir Savivaldybę", - reziumavo S. Gentvilas.
Rašyti komentarą