Įdomus atvejis - bankroto byla ES paramos skirstytojai?

Birželio vidury Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą kelti bankroto bylą asociacijai Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei (KŽVVG). Žemės ūkio ministerijos atstovai sako, kad pirmą kartą ruošiamasi nutraukti sutartį su grupe. Savivaldybės atstovai, esantys grupės valdyboje, skėsčioja rankomis, nes esą jie nieko padaryti negalėjo. Šiuo metu iškilo grėsmė Klaipėdos žvejų bendruomenei prarasti apie 2,2 mln. eurų europinių pinigų įvairiems projektams įgyvendinti.

Parama turėjo būti skiriama ir Savivaldybės įgyvendinamiems projektams, susijusiems su žuvininkyste. Lėšų laivui atstatyti tikėjosi gauti ir istorinio laivo "Olga" savininkas, daug vilčių turėjo ir kiti klaipėdiečiai.

Konfidencialios informacijos neteikia

"Vakarų ekspreso" žiniomis, bankroto bylą nuspręsta kelti į teismą kreipusis Verslo mokymo centrui, su kuriuo grupė neatsiskaitė. KŽVVG pirmininkas Arvydas Žiogas, tokias pareigas einantis jau penkerius metus, praėjusį penktadienį sakė, kad grupė nebankrutuoja, kad mus kažkas neteisingai informavo. Pasak jo, situacija grupėje gera, darbinė. Šiuo metu yra svarstomos 7 paraiškos ES paramai gauti, derinami projektai. Kokie tai projektai - konfidenciali informacija, kokios jiems numatomos sumos - taip pat.

Paklaustas, kam skolinga KŽVVG, A. Žiogas atsakė negalintis kalbėti, kadangi būtų įtraukti kiti asmenys, o tai susiję su duomenų apsauga. Pasiteiravus dėl teisminio proceso atsakė: "Kiekvienas asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti savo teises. Kas čia tokio? Teismai dabar yra mūsų kasdienybė. Ir grupė yra skolinga, ir jai yra skolingų asmenų. Tai natūrali veikla."

Apskundė ir buvo pašalinta iš grupės?

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (LŽPGA), kuriai vadovauja Alfonsas Bargaila, buvo pašalinta iš grupės narių dėl neva grupės įstatų neatitinkančios veiklos. A. Bargaila mano, kad todėl, jog asociacija kėlė viešumon tam tikrus klausimus.

2016 m. paaiškėjo, kad KŽVVG yra skolinga Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) nemažą sumą pinigų - per 30 tūkst. eurų. Tiesa, ta skola paveldėta dar iš tų laikų, kai KŽVVG vadovavo kitas pirmininkas. A. Žiogas, užuot kreipęsis į teisėsaugą, kad būtų atliktas tyrimas, ragino grupės narius tarpusavyje išsidalinti skolą, kiekvienam išėjo po 2-3 tūkst. eurų, ir ją padengti. LŽPGA atsisakė tai daryti.

VILTYS. Gal gi viskas dar kaip nors išsispręs ir žvejų bendruomenė galės pasinaudoti Europos Sąjungos parama savo projektams įgyvendinti. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Kadangi A. Bargaila dar yra Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos stebėsenos komiteto narys, jis prieš dvejus metus informavo ir Klaipėdos savivaldybę, merą Vytautą Grubliauską, Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir audito komitetą. Jis nurodė, kad patvirtinta KŽVVG 2016-2023 metų veiklos strategija, kai buvo skirta 2,492 mln. eurų, buvo taisoma ir koreguojama ne vieną kartą, kad ilgai neprasidėjo paraiškų ES paramai gauti priėmimas.

A. Bargaila išsakė savo nuomonę, kad A. Žiogas nėra tinkamas vadovauti grupei ir būti atsakingas už ES lėšų naudojimą, kad turi būti išrinktas naujas pirmininkas.

Įdomi situacija

Pasak Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino, susidariusių dar kitam pirmininkui vadovaujant KŽVVG skolų nebuvo iš ko padengti, nes ta grupė skirsto europinius pinigus, bet ji pajamų negauna, turi tik nedidelį biudžetą administracijai išlaikyti. Skolos padengimo klausimas labai ilgai buvo sprendžiamas. A. Kačalino teigimu, Savivaldybė buvo viena iš grupės narių, sutikusi dengti tą įsiskolinimą. Jo žiniomis, įnašai buvo padaryti, tačiau skola iki galo padengta nebuvo.

"Skolos išieškojimas, kai naudojami ES pinigai, yra suvaržytas. Ir Civilinio proceso kodekse yra nuostata, kad negalima nukreipti išieškojimo į ES paramą. Situacija labai įdomi. Įstaiga yra nemoki, nes negali dengti skolų iš ES pinigų. Dėl tokio apribojimo negali būti patenkintas kreditoriaus reikalavimas. Gali atsitikti taip, kad dėl bankroto šitas juridinis asmuo KŽVVG gali pasibaigti. Žinoma, ta procedūra gali trukti labai ilgai. Per tą laiką gali būti atstatytas finansinis šitos grupės mokumas. Gal vėl patys nariai nuspręs tą skolą dengti.

Savivaldybė, 2017 m. sumokėjusi apie 2,7 tūkst. eurų įnašą, nėra kreditorė. Tai nebuvo kokia nors paskola, tai buvo neatlygintinas įnašas. Atidavėme tuos pinigus, grupės skola buvo iš dalies padengta. Dabar bus įdomi situacija.

Lėšų grupės sąskaitoje yra, bet pačiai asociacijai jos nepriklauso, ji tik jas skirsto. Jai nėra leidžiama tais pinigais disponuoti laisvai.

Kokio nors kito turto, kuris galėtų būti paskirstytas kreditoriams, galima sakyti, asociacija neturi. Jeigu teismas konstatuos jos nemokumą, bankroto procedūra gal ir galės kokiu nors būdu vykti", - svarstė A. Kačalinas.

Paklaustas, ar Klaipėda praras tuos milijonus eurų, A. Kačalinas atsakė: "Aš taip nesakyčiau. Kol kas tas juridinis asmuo funkcionuoja. Jeigu ateis bankroto administratorius, jis pakeis asociacijos vadovą, nutrauks šio juridinio asmens veiklą. Pagal įstatymą administratorius gali vykdyti tik tą veiklą, kuri būtina bankroto procedūrai baigti. Labai abejočiau, kad jis imtųsi pinigų skirstymo procesų valdymo."

Finansavimas skirtas laimėjus konkursą

Į KŽVVG deleguota Savivaldybės asdministracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė paaiškino, kad ŽVVG, be kitų, privalo būtinai dalyvauti ir vietos savivalda. Beje, Klaipėdoje vienu metu buvo net dvi ŽVVG. Naujai įsteigtai grupei vadovavo Priekrantės verslinės ir rekreacinės Žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis. I. Butenienės teigimu, abi jos dalyvavo konkurse vietos plėtros strategijai parengti. A. Žiogo vadovaujama KŽVVG, turėjusi daugiau patirties, nepaisant turėtos skolos, gavo daugiau balų ir laimėjo tą konkursą. Tad finansavimas - daugiau kaip 2 mln. eurų - buvo skirtas jos strategijai įgyvendinti. Kadangi tai susiję su žuvininkyste, tas lėšas skyrė ŽŪM. Paraiškas projektams įgyvendinti turėjo teikti išorės subjektai ir tie pinigai turėjo būti išdalinti.

O kita ŽVVG negavo jokių pinigų ir buvo neveiksni. "Mūsų asociacija KŽVVG veikloje nedalyvavo, nes ji mums nekėlė didelio pasitikėjimo. Mano vadovaujama ŽVVG negavo finansavimo todėl, kad neturėjo patirties. Šiuo metu jos veikla yra sustabdyta, bet grupė nėra likviduota. Turėtų būti išeitis, kad Klaipėda neprarastų tų pinigų, kurių yra likę apie 2,2 mln. eurų. Reikia kalbėtis su Žemės ūkio ministerija ir su Nacionaline mokėjimo agentūra. Manau, didesnę atsakomybę turėtų prisiimti Savivaldybė ir Tarybos nariai, nes jie delegavo į tą grupę savo narius. Jeigu tų pinigų neteksime, būtų nuskriausta visa žvejų ir viso miesto bendruomenė", - sakė M. Rimeikis.

Trys nariai nieko pakeisti negali

"KŽVVG susidūrė su problema, dėl kurios iškelta ir bankroto byla - turėjo skolų iš anksčiau. Galiu tik pasakyti, ką man aiškino A. Žiogas. Nebuvo atsiskaityta su vietos plėtros strategiją rengusiais asmenimis. Po penkerių metų šie padavė grupę į teismą ir buvo iškelta bankroto byla. Atrodo, skola apie 6 tūkst. eurų", - paklausta, kur žiūrėjo Savivaldybė, jeigu grupė priėjo iki bankroto, aiškino I. Butenienė.

Ji prisipažino, kad jai ne itin patinka procesai, vykstantys grupėje, nes lėšų panaudojama labai nedaug. "Manau, nepakanka gebėjimų tinkamai administruoti tą paramą. Iškilo didelė grėsmė netekti to žuvininkystės sektoriui skirto finansavimo. Taip, mes matėme, kas vyksta, bet grupės valdyboje yra 12 narių, Savivaldybės atstovų yra tik trys. Todėl ji nelabai ką gali padaryti, kai kiti nariai balsuoja prieš. Daug pastangų dėjome, bet atsimušėme kaip į sieną. Buvo iškelta iniciatyva keisti pirmininką, valdybą (visuotinis narių susirinkimas vyko birželio 22 d. pirmininkas nepakeistas. - aut. past.). Netgi audito atlikti negali, nes jokių lėšų asociacija neturi. Sakyčiau, Savivaldybės dalyvavimas yra labiau kaip stebėtojo, konsultanto. Jeigu kas nors vyksta blogai, galima kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Į teisėsaugos institucijas dar nesikreipėme, bet paprašėme, kad pirmininkas pateiktų mums visą informaciją apie skolas, buhalterinę ataskaitą ir kt. Neigiamą poveikį daro ir pačių narių konfliktai grupės viduje. Situacija tikrai paradoksali. Maniau, teismas nekels bankroto bylos, bet iškėlė. Padėtis tikrai bloga, skauda širdį, bet padaryti nieko negali", - kalbėjo I. Butenienė.

ŽUM nori atsiimti pinigus

ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Keršys sakė, kad skola yra tik vienas dalykas. Kitas - NMA atliko šios grupės pažeidimų, susijusių su strategijos įgyvendinimu, tyrimą. Jų rasta. Ministerijos pažeidimų tyrimo komisija pasiūlė nutraukti sutartį su ta grupe.

"Ministerija priėmė sprendimą nutraukti sutartį su ta asociacija ir atsiimti pinigus. Situacija tikrai nemaloni. Bankroto byla keliama ne ministerijos iniciatyva. Esant tokiai situacijai pati grupė turi imtis kokių nors veiksmų. Padaryta pažeidimų, trūksta viešumo, į grupę nepriimami žmonės, ji uždara ir t. t. Mes davėme pinigų ir nenorime jų atimti, bet jie turi būti skirstomi skaidriai. O ta grupė daug ką darė neteisingai. Labai gaila, kad taip nutiko", - sakė jis.

Paklaustas, ar Klaipėdos bendruomenės, kurios tikėjosi gauti europinių pinigų, dabar jų negaus, atsakė: "Taip, dėl blogo administravimo. Niekas neplanavo tų pinigų kitiems išdalinti. Pagal procedūras tie pinigai buvo skirti būtent ŽVVG strategijoms įgyvendinti. Visoms grupėms buvo išdalinta 12 milijonų eurų.

Susigrąžinę pinigus svarstysime, ką daryti toliau. Variantų yra įvairių. Nei ministerija, nei Nacionalinė mokėjimo agentūra nenori, kad tie pinigai būtų perskirstomi iš naujo. Gal teks juos kitoms grupėms išdalinti. Kol kas tikrai nežinau, koks bus sprendimas."

T. Keršio teigimu, galutinį sprendimą turės priimti NMA. ŽŪM nusiuntė jai ministerijos pritarimą taikyti tokias sankcijas, o NMA per 10 dienų turi priimti nutartį, t. y. iki liepos 1 d.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai klausimai pateikti, atsakymų tikimės dar šią savaitę.

"Viltis dar neprarasta"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras

Savivaldybė darė ir daro viską, norėdama padėti tiems, kuriems buvo numatyta skirti tuos europinius pinigus. Grupė turi veikti skaidriai, kad niekam nekiltų jokių abejonių. Miestas jos veikloje dalyvauja kaip vienas iš partnerių. Privatus sektorius kelia labai daug abejonių. Ne kartą raginome daryti išvadas, vertinti situaciją atsakingai. Deja, tai nebuvo išgirsta ir padaryta. Padėti galima tam, kuris to pats nori. Dabar iškilo grėsmė, kad bus nutraukta europinė parama. Paramos praradimas dar nėra fiksuotinas kaip rezultatas. Kiek man žinoma, Žemės ūkio ministerija nori, kad šita parama vis dėlto liktų pajūryje. Jeigu parama bus prarasta, nieko kito tos grupės atstovai, išskyrus save, kaltinti negalės. Viltis dar nėra prarasta, bet pokyčiai, kurių pats labai laukiau, neįvyko. Jau užklausta ir Europos Komisijos, kaip šioje situacijoje turi būti elgiamasi.