Savivaldybės rinkimų komisijos duomenimis, per pirmąsias tris išankstinio balsavimo valandas Klaipėdos savivaldybėje balsavo apie 40 rinkėjų. Palyginus su išankstiniais prezidento ir Europos Parlamento rinkimais, balsuotojų skaičius itin mažas, tačiau savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius vakar dar nedrįso daryti rimtų išvadų, ar bus viršytas 50 proc. aktyvumas.
Sukėlė sumaištį
Žmonės piktinosi dėl referendumo biuletenio teksto painumo. Į tris teiginius privalu atsakyti vienu "taip" arba "ne".
"Ilgai nežinojome, kur bus, kaip bus, kokie bus klausimai. Tik aktyvistų, kurie išnešiojo laikraščius, dėka sužinojau, koks yra biuletenio tekstas ir kaip reikia balsuoti", - nusivylimo neslėpė ką tik iš balsavimo kabinos išėjusi moteris.
V. Greičius savo ruožtu akcentavo, kad už tokią biuletenio struktūrą yra atsakingi patys referendumo iniciatoriai.
Tuo metu visuomenininkui Andriui Ignatjevui, vakar irgi atėjusiam į Klaipėdos savivaldybę atiduoti savo balsą, teko susidurti su policija. Balsavimo komisijos narius ėmusiam klausinėti vyrui buvo surašytas protokolas.
"Norėjau sužinoti, kodėl viename voke yra mano asmeniniai duomenys ir mano balsavimo rezultatai. Taip pat klausiau, kokioms politinėms partijoms priklauso komisijos nariai. Komisijoje dirbantys žmonės yra vieši asmenys ir jie neturėtų slėpti tokios informacijos. Man keista, kad komisijos pirmininkas informacijos ieškojimą palaikė šurmulio kėlimu", - teisinosi vyras.
V. Greičiaus teigimu, kviesti policijos pareigūnus dėl netinkamo balsuotojų elgesio jam teko pirmą kartą.
"Piliečiui buvo pateikti įstatymai dėl voko tvarkos. Jis toliau reikalavo, kad komisijos nariai prisistatytų, nors visi jie turi savo korteles. Vyras ėmė reikšti priekaištus, kodėl vykdant referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą buvo dalijami milteliai, alus, o šįkart - nieko", - sakė komisijos pirmininkas.
Anot jo, A. Ignatjevas buvo nusiteikęs agresyviai ir trukdė dirbti, kėlė sumaištį tarp žmonių, kurie ir taip buvo suglumę dėl neaiškių balsavimo biuletenių bei laikinai patalpose dingusios elektros ir dėl to sutrikusio balsavimo sistemos darbo.
Agituoja kaip nori?
Nors įstatymas draudžia skleisti politinę reklamą balsavimo laikotarpiu 50 m atstumu nuo rinkimo vietų, vakar Klaipėdos savivaldybės balsavimo patalpų prieškambaryje rinkėjus pasitiko ant stalo gulintys agitaciniai laikraščiai. Juos pamatęs V. Greičius sumišo ir pasiteisino, jog rinkimų komisijoje dirbantys žmonės ne viską suspėja pastebėti iš karto. Jo nuomone, šie laikraščiai buvo atnešti agitatorių vos prieš kelias minutes.
Beje, spaudoje pasirodė ir skelbimų, kuriuose raginami atsiliepti žmonės, "galintys ant savo automobilių ir ant savo balkonų iškabinti referendumo, kuris vyks 2014.06.29, reklamą".
Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepusi moteris nurodė kitą telefono numerį, kurio savininkas jau tvirtino galintis į sutartą vietą atvežti ant balkonų pririšamų plakatų ir lipdukų automobiliams. Jais esą tik raginama ateiti į referendumą.
Aiškinantis, ar tokia veikla yra teisėta, "Vakarų ekspresui" savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovai siūlė kreiptis į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, o šio pareigūnai siūlė kreiptis į ... savivaldybę.
Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas V. Greičius savo ruožtu aiškino, jog ši situacija gali būti labai paini ir reikėtų aiškintis kiekvieną atvejį, kur toks plakatas būtų pakabintas.
Nuomonės
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia ketinantis dalyvauti sekmadienį vyksiančiame referendume dėl žemės pardavimo. Tačiau jis pakartojo, kad kelią spekuliacijai žeme užkertantys saugikliai jau yra priimti Seime.
"Aš manau, kad per tą laikotarpį, kada buvo organizuojamas referendumas, dalis žmonių, kurie turėjo įsigiję žemę ir norėjo ją parduoti, finansiškai nukentėjo", - kalbėjo A. Butkevičius.
Kritikai teigia, kad siūlomas draudimas parduoti žemę užsieniečiams pažeistų Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai ir dėl to šalis gali sulaukti sankcijų.
Seimo opozicijoje esantys konservatoriai ragina boikotuoti referendumą. Referendumo iniciatyvai nepritaria ir valdantieji socialdemokratai.
BNS
Už ką balsuojama?
Referendumu siūloma pakeisti Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnius.
9 str. pirmąją dalį siūloma keisti taip: "Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu."
9 str. trečiąją dalį siūloma keisti taip: "Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę."
47 str. siūloma keisti taip: "Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės ir bendruomeninės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti."
147 str. pirmąją dalį siūloma keisti taip: "Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 100 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę balsuoti."
Pritarti arba nepritarti galima tik visam Konstitucijos keitimo tekstui.
Kad referendumas įvyktų, jame turi dalyvauti 50 proc. rinkėjų.

Rašyti komentarą