Iškastas viduramžių diversijos liudytojas

Kasdami tranšėją lietaus nutekėjimo sistemai įrengti darbininkai aptiko seną, įspūdingo dydžio, akmeninį laivų švartavimuisi skirtą akmeninį knechtą su metaliniu žiedu.

Įdomiausias ne pats radinys, nors ir išskirtinis savo matmenimis, o istorija apie jo kilmę, mat knechtas pagamintas iš akmenų, menančių XVI a. prieš uostamiestį įvykdytos lenkų diversijos laikus.

Miesto valdžia ruošiasi iškelti istorijos liudytoją, jį konservuoti ir palikti toje pačioje vietoje, bet jau matomą praeiviams.

„Tokie radiniai yra ypač svarbūs Klaipėdai, kaip uostamiesčiui, ir Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, nes tik dar kartą užtvirtina tą gilias jūrines tradicijas turinčios šalies statusą. Būtinai stengsimės, kad iškastas knechtas būtų matomas visuomenei, tinkamai išsaugotas. Miestui kiekvienas toks atverstas naujas istorijos puslapis duoda pridėtinę vertę, nes tampame įdomesni, patrauklesni“, - LŽ komentavo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Nepaliks po žeme

Akylesni Danės krantinėmis Klaipėdos centre mėgstantys pasivaikščioti žmonės gali pastebėti, jog išilgai upės, abiejuose jos krantuose yra išsirikiavusi laivų švartavimuisi skirtų metalinių arba akmeninių knechtų eilė. Dalis jų – naujai pastatyti, dalis – vardiniai, skirti įsimintiniems įvykiams pažymėti, tačiau keletas yra ir šimtamečių, autentiškų.

Trys tokie XX a. pr. statyti akmeniniai knechtai iš šaligatvio plytelių styro dešiniajame upės krante tarp merijos ir Pilies tilto. Tai, kad jie dabar yra keli metrai į šoną nuo vandens rodo, kad Danė seniau buvo daug platesnė, nei dabar.

Šalia istorinių knechtų šią savaitę vykdant kasimo darbus netikėtai aptiktas dar vienas, tačiau pats įspūdingiausias knechtas, esantis apie metrą po žeme.

Anot kasimo darbus prižiūrinčio archeologo Donato Zubricko, įtariama, XIX a. pab.-XX a. pr. laikus siekiantis švartavimosi įrenginys išsiskiria pirmiausiai savo dydžiu.

„Jis visas akmeninis ir yra net 120 cm skersmens, o aukštis – mažiausiai 130 cm, nes dar neiškasėme iki galo. Svarbu ir tai, kad šis knechtas turi geležinį, 56 cm skersmens žiedą, skirtą burlaivių, kitų laivų lynams pririšti. Antro tokio knechto su žiedu Klaipėdoje nėra. Dabar atsargiai bandysime iškasti visą knechtą“, - LŽ sakė jis.

Šalia vieno iš šimtamečių knechtų prie Danės bus iškeltas ir dvigubai didesnis, rastas šalia (aptverta).

Anot Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, šis radinys neabejotinai vertingas.

„2009 metais kitame upės krante, prie vieno iš restoranų buvusiame raudonų plytų sandėlyje buvo aptiktas dar senesnis knechtas. Jis datuojamas XVIII a. pab., tačiau dėl nesuprantamų priežasčių knechtas nebuvo iškeltas, o paliktas po žeme. Dabar kyšo tik metalinė jo žiedo, kuris buvo nupjautas ir pavogtas, tvirtinimo kilpa. Tad šis, naujai rastas knechtas, vertingas ir dėl žiedo, ir dėl to, kad bus galima inicijuoti jo iškėlimą. Tikrai siūlysime miesto valdžiai pasirūpinti, kad istorinis knechtas būtų tinkamai išsaugotas ir demonstruojamas, o ne liktų giliai po žeme, kaip priešingoje Danės pusėje“, - sakė jis.

Radus dar vieną knechtą svarstoma ir galimybė patikslinti senamiesčio paveldosauginių verčių sąrašą į jį įtraukiant ir istorinius knechtus, kurie dabar formaliai nėra išskirti.

Mena išpuolį viduramžiais

Archeologų ir restauratorių rankų dar laukiantis knechtas nebūtų toks įdomus, jei ne kvapą gniaužianti jo atsiradimo istorija. Anot Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainiaus Elerto, rastasis knechtas mus nukelia net į XVI a. pradžią.

„Mėmelis tada priklausė Vokiečių ordinui, kuris kariavo su Lenkijos karalyste. Kaip ir dabar, taip ir anuomet uostai tarpusavyje konkuravo, todėl 1520 metais iš Lenkijos uostamiesčio Gdansko į anuometinį Mėmelį atplaukė laivai ir įvykdė savotišką diversiją. Buvo bandyta sudeginti Danėje, uoste stovėjusius laivus, tačiau pagrindinis tikslas – užpilti pačias upės žiotis akmenimis“, - LŽ pasakojo istorikas.

Lenkai per keletą sėkmingų laivų reidų išvertė daugybę didžiulių akmenų ties Pilies tiltu, buvusia senąja keltų švartavimosi vieta ir taip itin apribojo laivybą Danės upėje. Kadangi viduramžiais nebuvo tinkamos technikos, ištisus šimtmečius tie akmenys gulėjo upės dugne ir neleido vystyti normalios laivybos Danės upėje. To ir siekė lenkai, sudarydami itin palankias sąlygas vystytis savo uostamiesčiui Gdanskui.

„Tačiau klaipėdiečiai buvo verslūs, ir jie ėmė plokščiadugniais laivais plukdyti prekes iš Kuršių mariose stovėjusių burlaivių Danės upe į sandėlius, ir atvirkščiai. Ištisos kartos vertėsi tuo, kol XVIII a. viduryje nebuvo pradėta sėkmingai valyti upė nuo tų akmenų. Štai iškėlus didžiulius riedulius iš dugno šie ir buvo panaudoti akmeninių knechtų gamybai. Vienas jų, datuojamas XIX a. pirmąja puse, glūdi po žeme kairiajame krante, o kitas atkastas dabar“, - teigė D. Elertas.

Jis priminė, kad Danės žiotys iki XVIII a. pab.-XIX a. pr. buvo ne ten, kur dabar, ties Šiaurės ragu, o daug arčiau: prie Pilies tilto, todėl ir akmenys buvo suversti ties anuometinėmis upės žiotimis. Iškyšulys, kuriuo dabar į pėsčiųjų ir dviratininkų keltą vaikšto žmonės, prieš 200 metų dar buvo marių įlanka.

„Tad tas atkastas knechtas mums yra ypatingas pirmiausiai dėl istorijos, kurios liudytojas yra. Jis pasakoja apie Danės, kaip laivybos arterijos, formavimąsi, lenkų išpuolį prieš Mėmelį ir, svarbiausia, liudija, kad upė buvo uostas. Ji buvo ir ženkliai platesnė, kuo galima įsitikinti vien pažvelgus į senųjų knechtų stovėjimo vietas, ir gilesnė, priimdavusi didžiulius laivus. Prie krantinės ties dabartine merija švartavosi burlaiviai“, - pasakojo jis.