Iškeisti nuolatinių problemų į pinigus neskuba

Iškeisti nuolatinių problemų į pinigus neskuba

Nuo nuolatinio triukšmo ir vibracijos kenčiantys Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojai neskuba perleisti patalpų Klaipėdos savivaldybei. Ir nors Savivaldybė su kai kuriomis uosto įmonėmis turto išpirkimo vertę pagal rinkos kainą padidino 30 procentų, su tuo sutiko tik dalis gyventojų.

Prieš kelerius metus kai kurie vietos politikai teigė, kad už Savivaldybės siūlomas išpirkas gyventojai mieste nesugebės įsigyti geresnio būsto, o štai dabar baiminamasi, kad koronaviruso paveikta ekonomika po pusmečio siūlomas išpirkas sumažins trečdaliu.

Pradėjo išpirkimo procedūras

"Vakarų ekspresas" rašė, kad Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojai ne kartą reikalavo juos iškelti iš griautinų namų, stovinčių netoli geležinkelio. Šie namai yra šalia bendrovei "Lietuvos geležinkeliai" priklausančių geležinkelio bėgių, kuriais ne tik dienos metu, bet ir naktį bei savaitgaliais važiuoja traukiniai, sukeliantys didelį triukšmą ir vibraciją. Be to, triukšmą kelia ir šalia esančios uosto krovos bendrovių vykdoma veikla.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ne kartą organizavo triukšmo ir vibracijos matavimus gyvenamuosiuose namuose bei nustatė normų viršijimus.

Konstatuota, kad gyventojai, esant tokiam triukšmo ir vibracijos lygiui, šiuose namuose gyventi negali.

2018 metų spalį Klaipėdos politikai nusprendė pradėti butų išpirkimo procedūras. Pasiūlymus dėl buto išpirkimo buvo planuojama pateikti 21 buto savininkams. Tąkart buvo tikinama, kad kompensacijos gyventojams atitiks žmonių turimo nekilnojamojo turto rinkos vertę. Savivaldybės administracijos specialistų skaičiavimais, bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė sudarė 593 tūkst. eurų.

Tačiau dar prieš priimant sprendimą kai kurie politikai neslėpė abejonių projekto sėkme. "Už tuos pinigus gyventojai nieko naujo neįsigis, labai abejoju projekto sėkme", - tąkart nuomonę išsakė Rimantas Taraškevičius.

Abejonės pasitvirtino

Vykdydama numatytas pirkimo procedūras Savivaldybės administracija organizavo individualų nekilnojamojo turto (NT) vertinimą, siekdama nustatyti NT rinkos vertę. Nustačius NT rinkos vertę buvo kreiptasi į NT savininkus dėl pasiūlymo ir išpirkimo kainos pateikimo. Gavus NT savininkų pasiūlymus paaiškėjo, kad NT savininkai turtą norėtų parduoti už kur kas didesnę sumą, nei nustatyta rinkos vertė ją papildomai padidinus 10 procentų.

Savivaldybės administracija vykdė derybas dėl pirkimo kainos, kuri būtų tinkama tiek Savivaldybei, tiek NT savininkams. Ir štai kai kurių politikų abejonės pasitvirtino - vykdant šias derybas su gyvenamųjų patalpų savininkais dėl kainos nebuvo susitarta.


PROGA? Kai kurie politikai svarsto, kad Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojai geresnės progos parduoti savo būstą neturės, mat po koronaviruso nekilnojamojo turto kaina gali stipriai nukristi. Eimano CHACHLOVO nuotr.

Pagal Vyriausybės nutarimą Savivaldybė galėtų išpirkti privatų nekilnojamąjį turtą Nemuno g. 113 ir 133 už rinkos vertę pridedant 10 procentų, tai sudarytų 652 479,00 Eur. Tačiau minėto nekilnojamojo turto savininkai pateikė pasiūlymus išpirkti jiems priklausantį turtą už 1 290 186 Eur. Savivaldybės administracija, vykdydama derybas, gavo paaiškinimus, kad nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė, net ir padidinta 10 procentų, yra maža ir minėtų namų gyventojai už tokią kainą negali įsigyti kitų patalpų.

Atsižvelgdama į šią situaciją Savivaldybės administracija kreipėsi į uosto įmones: UAB Birių krovinių terminalą, LKAB "Klaipėdos Smeltė", UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją "Bega", UAB Centrinį Klaipėdos terminalą, kurių veikla susijusi su gyvenamųjų namų Nemuno g. 113 ir 133 gyventojų patiriamomis problemomis, dėl galimybės prisidėti prie NT išpirkimo.

Uosto įmonės įsipareigojo prisidėti papildoma 20 proc. suma nuo nustatytos rinkos vertės prie gyvenamųjų patalpų Nemuno g. 113 ir 133 išpirkimo. Negyvenamosioms patalpoms išpirkti uosto įmonių lėšos nėra skiriamos.

Sutinka ne visi

Su uosto įmonėmis bendrą kalbą radusi Savivaldybės administracija pakartotinai vykdė derybas su gyvenamųjų patalpų savininkais dėl galimybės pirkti jiems priklausančias patalpas už galutinę kainą, kurią sudaro nustatyta rinkos vertė, padidinta 30 procentų. Už šią kainą savo patalpas sutiko parduoti tik 5 gyvenamųjų patalpų savininkai.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis pirmadienį vykusiame Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje teigė, kad šiuo metu iš 21 pateikto pasiūlymo sulaukta tik trečdalio - 7 savininkų - sutikimo.

Nemuno g. 113 name yra 9 patalpos. Iš 8 gyvenamųjų patalpų savo būstą parduoti sutinka tik vienas gyventojas. 46,95 kv. m butas bus parduotas už 36 799 Eur. Savivaldybei pavyko susitarti ir dėl šio namo 2 privačių negyvenamųjų patalpų išpirkimo, kuris uosto įmonių kompensuojamas nebus.

O štai Nemuno g. 133 name yra 12 butų, iš kurių tik 4 privačių gyvenamųjų patalpų savininkai sutinka parduoti savo būstą. Iš jų mažiausias 23,83 kv. m butas bus parduotas už 18 763 Eur, o didžiausias 47,40 kv. m - už 38 072 Eur.

Pagal turimus susitarimus šiuo metu Klaipėdos savivaldybė būtų pasiruošusi sumokėti 124 tūkst. Eur už 5 gyvenamąsias patalpas ir 101 tūkst. Eur už 3 negyvenamąsias patalpas. Iš viso iš Savivaldybės biudžeto pirminiam planui įgyvendinti reikėtų 225 tūkst. Eur. Tam dar turės pritarti Taryba. Uosto įmonės prie 5 butų išpirkimo prisidės beveik 30 tūkst. Eur.

Siūlo pasinaudoti proga

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje informaciją išklausę Tarybos nariai pasidžiaugė, kad šioje situacijoje noriai prie problemos sprendimo prisidėjo kai kurios uosto įmonės.

Tačiau dabar politikams kelia nerimą tai, kad koronaviruso padariniai Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojams ateityje gali apsunkinti ne tik turimo nekilnojamojo turto pardavimą, bet ir norimo būsto įsigijimą.

"Ir džiaugiuosi, ir esu nusiminusi. Uosto įmonėms nėra svarbu prisidėti prie turto išpirkimo, bet buvo išgirstas Savivaldybės prašymas. Pridėta 20 procentų parama turto išpirkimui dabar gyventojams gali būti naudinga parduoti turtą esamoje situacijoje, nes po pandemijos turto kaina gali kristi", - svarstė Tarybos narė Alina Velykinė.

Šiai minčiai pritarė ir kitas Tarybos narys Audrius Petrošius, kuris pridėjo, kad pardavus turimą nekilnojamąjį turtą dabar galbūt po pusmečio, kritus NT kainoms, už turimą sumą atsirastų geresnė galimybė įsigyti geresnį būstą.

Pasak E. Simokaičio, įsigytas nekilnojamasis turtas kol kas bus tuščias, nenaudojamas. Jo teigimu, dabar įsigyti turtą palankus metas, mat šiltuoju metu nebus išlaidų dėl šildymo. Jis viliasi, kad su pasiūlymu nesutikę Nemuno g. 113 ir 133 gyventojai, pamatę artimiausiu metu įvyksiančias teigiamas procedūras, apsigalvos ir savo turtą parduos už 30 proc. padidintą NT rinkos kainą.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder