Nors Klaipėdos koncertų salė iškilmingo minėjimo metu ir nebuvo sausakimša, bet nemažai susirinkusiųjų paisė organizatorių prašymo ir atėjo į minėjimą pasipuošę garbingais apdovanojimais.
„Yra trys kertinės uolos, ant kurių stovi Lietuvos nepriklausomybė: paskelbimas, atkūrimas ir apgynimas. Taigi kovo –11oji, kai Lietuva sugrįžo į nepriklausomų valstybių gretas, yra labai svarbi data ir mes tikrai turime kuo didžiuotis ir džiaugtis. Ir ne vien tuo, kad per tuos nepriklausomybės metus tapome Europos sąjungos nare“, - sveikinimo kalboje sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Vis gi, pasak jo, būtų per drąsu teigti, kad per tą laikotarpį įvyko esminiai lūžiai ir žmonių sąmonėje.
„Tas kelias, kurį vadiname Nepriklausomybe, negali būti baigtinis. Jis tęsiasi ir turi tęstis. Įvykiai netolimoje šalyje neleidžia pamiršti, kad tai nėra vien tiesus ir lengvas kelias“, - minėjo miesto vadovas.
Lietuvos Nepriklausomybės aktos signataras, seimo narys Eugenijus Gentvilas ragino lietuvius nesigėdyti savo valstybės, o ja didžiuotis, nes pasiekimai išties yra dideli.
„Žinoma, daugelis skubame lygintis su kitomis Europos sąjungos šalimis ir tuomet atrodo, jog esame nieko verti. Tokiais atvejais siūlau pažiūrėti, kurioje vietoje mes esame, lyginant mūsų ir kitų posovietinių šalių pasiekimus. Pernai aplenkėme Estiją ir posovietinėje erdvėje Lietuva yra ekonomiškai stipriausia valstybė“, - kalbėjo E. Gentvilas.
Nepriklausomybės aktos signataras turi ką atkirsti ir tiems skeptikams, kurie teigia esą Lietuva – praskolinta.
„Jei šitaip būtų – nebūtume galėję įsivesti euro. Pagal skolos dydį esame 11-12 vietoje, lyginant su kitomis ES narėmis“, - priminė parlamentaras.
E. Gentvilas apgailestavo, kad Lietuvoje vykstant politinių partijų tarpusavio rietenoms, dažnai pasakoma daug netiesos, kuri ir formuoja visuomenės nuomonę. Dažnai neteisingai ištransliuota informacija leidžia žmonėms manyti, kad Lietuvoje iš tiesų yra blogai, kaip bandoma pateikti.
„Žinoma, yra kvailių ir neišprususių žmonių, kuriais bandoma pasinaudoti, kad Lietuvos vakstybė silpnėtų. Todėl turime dėti visas pastangas, kad stiprintume savo valstybę“, - kalbėjo E. Gentvilas.
„Kaip nesidžiaugti savo valstybe, kai iš niūrios tremties į mūsų kultūrą, sąmonę sugrįžo tikroji Lietuva, tautos šviesuolių vardai ir mintys. Prisimenu, kaip pirmąjį kartą iki tol uždara Lietuvos televizija transliavo žymiausių pasaulio tenorų koncertą – verkiau. O šiandien mes pasaulio įžymybių galime klausytis savo mieste. Ar gi tai ne pasiekimas?“ - antrino Klaipėdos kultūros magistrė Daiva Kšanienė.
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį prisiminti ir tie žmonės, kuriems turime būti dėkingi už tai, kad gyvename laisvoje šalyje, pagerbti tie, kurių jau nebėra tarp mūsų.
Ketvirtis amžiaus valstybės gyvenime – labai nedidelis laiko tarpas. Pasak istoriko ir politologo Arvydo Cesiulio, lyginant su žmogaus gyvenimu, valstybei 25 metai - tai viso labo kūdykystė. Tad mūsų laukia dar ilgas kelias.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą