Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis sako, kad ir pernai, ir šiemet besidominčių konkursu buvo, teorinių pasvarstymų, kas bus, jeigu sugalvos dalyvauti kokia nors rimta Vilniaus kompanija, irgi. Tačiau paprastai visi tikisi, kad konkursą laimės didžiulę Jūros šventės organizavimo patirtį turinti VšĮ "Klaipėdos šventės". Ją įveikti būtų gana sunku, nes konkurso sąlygos gana griežtos.
Be kitų reikalavimų, pretendentas tapti organizatoriumi turi įrodyti, kad, be tos dalies lėšų, kuri šventei skiriama iš Savivaldybės biudžeto, jis pats turi generavęs papildomų lėšų. Ne mažiau kaip 20 proc. nuo daugiau kaip pusės milijonų litų, nėra maža suma.
Pasak Kultūros skyriaus vedėjo, "Klaipėdos šventės" dar negali būti visiškai ramios, kad laimėjo konkursą, nes jų paraišką komisija dar turės įvertinti. Tai bus padaryta, ko gero, kitą savaitę. Vakar vokas su šios įstaigos pasiūlymais dar nebuvo atplėštas.
Be abejo, jeigu konkurse dalyvautų daugiau dalyvių, didesnė tikimybė, kad būtų geresnis rezultatas, nes bet kurį paraiškos teikėją tai priverstų pasitempti.
Kišis į šventės rengimą
Šiaip ar taip, N. Lendraitis tiki dabartine "Klaipėdos švenčių" komanda, jos kūrybingumu.
"Manau, kad kursą ji yra paėmusi gana neblogą, ieško naujų sprendimų, bando keisti Jūros šventės veidą ir, mano galva, jai visai neblogai sekasi. Be abejo, mes kišimės į šventės organizavimą. VšĮ yra pavaldi ir atskaitinga Savivaldybei. Visos šventės veiklos turi būti aprašytos, mes dėl jų derėsimės.
Jūros šventė turi tenkinti visų interesus. Dėl šventės turinio vyksta diskusijos. Nėra, kad viskas būna taip, kaip sugalvoja "Klaipėdos šventės". Tik kai visi susitarsime, įstaiga įgyvendins programą. Manau, vasario vidury matysime programos kontūrus", - sakė Kultūros skyriaus vedėjas.
Keičiasi publika
Pasak jo, džiugina tai, kad kasmet neigiami Jūros šventės rodikliai mažėja. Visi pripažįsta, kad stebėtinai keičiasi Jūros šventės publika. Nebėra rezonansinių negatyvių įvykių, smulkių, žinoma, dar pasitaiko.
"Manau, keičiasi šventės turinys, keičiasi ir publika", - sakė N. Lendraitis.
Beje, norima, kad Jūros šventė išeitų į tarptautinį lygmenį, kad jos programoje atsirastų tarptautinių akcentų, ryškesnių atlikėjų. Pradėta dalyvauti tarptautinėse turizmo mugėse bandant "parduoti" ir Jūros šventę. Kultūros skyriaus vedėjo manymu, tai sritis, kurioje reikėtų organizatoriams rimčiau padirbėti.
Šiemet Jūros šventė vyks liepos 24-26 dienomis kartu su burlaivių regata "Baltic Sail". Tomis dienomis visas uostamiestis bus pasipuošęs baltomis burėmis ir istoriniais laivais.
Planuoja trejus metus į priekį
"Klaipėdos švenčių" vadovas Romandas Žiubrys sako, kad tai, kokia šiemet bus Jūros šventė, jau yra žinoma, tačiau kol kas jis nenori atskleisti visų planų.
"Visi mūsų partneriai irgi viską planuoja iš anksto. Apie šiuos metus dabar kalbėti jau per vėlu. Praėjusių metų pabaigoje mes jau žinojome, ką darysime šiemet. Jau turime net 2017 metų Jūros šventės šūkį ir realiai kalbame apie tai, kokia galėtų būti programa 2016-aisiais, šnekamės su atlikėjais.
Kai pradėjome organizuoti Jūros šventę 2013-aisiais, turėjome tik kelis mėnesius ir nieko nebegalėjome susitarti, nes visi jau viską buvo susiplanavę. Kad nepadarytume tokios klaidos, dabar einame trejus metus į priekį.
O šių metų Jūros šventę suorganizuosime, jau turime net jos programą, bet mums didesnis iššūkis yra regata "Baltic Sail". Norime pakviesti laivų, kad šventė būtų kuo "jūriškesnė", - kalbėjo R. Žiubrys.
Užsidirba ir patys
Pasak jo, taip nėra, kad Savivaldybė skiria pinigų Jūros šventei, o organizatoriai juos ištaško. Įstaiga užsidirba juos iš įvairios veiklos, pavyzdžiui, iš mugės rinkliavų. Kiek ji užsidirba pinigų, tiek kitais metais jai ir skiria Savivaldybė. 2013 m. gauta apie 386 tūkst. Lt, 2014 m. - apie 500 tūkst. Lt, o šiemet turėtų būti per 600 tūkst. Lt skaičiuojant ankstesniąja valiuta. Kita tiek ketinama susirinkti iš rėmėjų.
"Klaipėdos šventės" siekia didinti jūros finansavimą plėsdamos savo veiklą. Tačiau, pasak vadovo, tų pinigų, norint pasikviesti užsienio atlikėjus, vis tiek nepakanka. Net turint ir milijoną litų viršijantį biudžetą ką nors įdomesnio ir naujo Jūros šventės dalyviams pasiūlyti sunku. Todėl žadama rengti ir europinius projektus.
"Šiemet Jūros šventė turi būti labai kultūringa. Labai norėtume, kad kuo mažiau būtų girtų, kad policija neturėtų darbo. Tęsime tas pačias tradicijas, kurias pradėjome pernai. Stengsimės privilioti kuo daugiau Lietuvos ir ypač Klaipėdos atlikėjų.
Norime ir vėl panaudoti Jono kalnelio erdvę, kurioje buvo fontanai. Jau beveik sukurtas Jūros šventės logotipas, beveik žinome, kaip šiemet dekoruosime šventę", - sakė R. Žiubrys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą