Kalėdinės puošmenos: nuo sproginėjančių lempučių iki modernių technologijų

Kalėdinės puošmenos: nuo sproginėjančių lempučių iki modernių technologijų

Gatvių apšvietimo stulpai ir medžiai artėjant didžiausioms žiemos šventėms dabinasi lempučių girliandomis bei šviečiančiais papuošimais, o Teatro aikštėje įsikuria eglė. Be šių dalykų Kalėdos bei Naujieji metai uostamiestyje jau neįsivaizduojami. Tačiau kaip ruoštis šventėms sekėsi tuomet, kai dar nebuvo modernių technologijų?

Mieste zujantys UAB "Gatvių apšvietimas" darbininkai turi užduotį papuošti miestą iki gruodžio pirmosios. Teigiama, kad darbai vyksta pagal planą ir viskas bus papuošta laiku.

Taupesni papuošimai

Miestas puošiamas šešių tipų papuošimais - žvaigždutėmis, tūriniais papuošimais, medžių girliandomis, bangelėmis, įskaičiuojami ir eglės, ir fasadų papuošimai.

"Gatvių apšvietimo" specialistų teigimu, jei sujungtume visus papuošimus, išeitų apie 42,2 kilometro ilgio girlianda, kuria pavyktų apjuosti beveik visą miestą, o naudojamuose papuošimuose šviečia 438 tūkst. lempučių - kiekvienam klaipėdiečiui beveik po tris lemputes.

Šiais metais planuojama įsigyti ir papildomų papuošimų, mat šventinėmis girliandomis bus papuošta daugiau miesto gatvių nei anksčiau - lemputės sušvis ir Pilies, Šaulių, K. Donelaičio, Priestočio g.

Vis dėlto lempučių skaičiaus ir jų sunaudojamos elektros energijos kiekio nereikia išsigąsti.

"Palyginti su 2013 m., elektros energijos sunaudojama mažiau. Dabar įjungus visus papuošimus sunaudojama apie 140 kilovatų - tiek, kiek išeitų vienu metu įjungus apie 70 buitinių elektrinių virdulių. Elektros energijos sunaudojama maždaug 25 proc. mažiau nei prieš trejus metus iš esmės dėl to, kad kaitrinės lemputės keičiamos šviesos diodais", - aiškina bendrovės specialistai.

Uždėti žvaigždę - iššūkis

Džiaugdamiesi dabartinėmis galimybėmis, specialistai su šypsena atsimena darbo sąlygas prieš du tris dešimtmečius.

"Gatvių apšvietimo" dispečeris Sigitas Gečys, nuo 1984 metų bendrovėje dirbęs elektriku, pasakojo, kad tuomet buvo gana sudėtingos sąlygos puošti miestą - naudoti bokšteliai kėlė tik į viršų, todėl būdavo sudėtinga iškabinti girliandas ant miesto eglės.

"Žvaigždę uždėdavom, kol eglė dar būdavo paguldyta, tada ją pastatydavo, o lempučių girliandas kabindavom braudamiesi per šakas. Ir taip kabindavom 16-20 girliandų, priklausomai nuo eglės. Dar ir lemputės dūždavo besibraunant, reikėdavo keisti. Beje, lemputės buvo paprastos, kaitrinės, kaip namie naudojamos, tik nudažytos", - pasakojo S. Gečys.

Netrukus buvo pradėti puošti ir medžiai, gatvių stulpai. Pirmiausia - dabartinėje Liepų gatvėje.

"Iš pradžių tiek ir teturėjome supratimo, kaip ten ką puošti. Pasiėmėme puokštę lempučių, sudėjome gniužulą, uždegėme, žiūrim, kad nėra vaizdo, keitėme viską. Buvo gražu, kol nepradėjo lyti. Tada kažkur prasisunkė vanduo, pradėjo tos mūsų lemputės šaudyti, rūkti", - atsiminęs pirmuosius bandymus juokėsi S. Gečys.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę dirbti tapo kur kas lengviau - įsigyta naujos technikos, girliandų.

"Atsimenu, iš Vilniaus atvežė nupirkę naujų Kinijoje gamintų girliandų, bet jos labiau tiko naudoti viduje, o ne lauke. Kai palijo, pradėjo vėl lemputės šaudyti, naktimis pasikeisdami budėjome, keisdavome jas, prižiūrėjome, kad neimtų svilti ar degti", - pasakojo S. Gečys.

Ruošiasi iš anksto

Netrukus buvo nuspręsta šventėms puošti ir visą Teatro aikštę, specialiai kalėdinei eglei buvo atvestas atskiras kabelis. Kažkam kilo idėja puošti ir Muzikinio teatro bokštą.

Pašnekovas sakė, kad visuomet šventėms buvo puošiama gyva eglė - būdavo nelengva rasti dailiai nuaugusią, bet didesnis iššūkis būdavo ją pargabenti iš miško. Jos puošimą prižiūrėdavo ir vyriausiasis miesto dailininkas.

"Atsimenu, vyrai net keikdavosi, kol ją ištraukdavo iš miško. Juk reikėjo viską daryti atsargiai, nenulaužyti šakų. O būdavo taip, kad reikėdavo ieškoti ir naujos. Atsimenu, kartą pastatėme eglę, o užėjo tokie vėjuoti orai, kad ji lūžo pusiau. Eglutė turėjo jau šviesti, o mums reikėjo greitai ieškoti naujos. Viskas buvo padaryta laiku, bet gerokai panaktinėjome. Buvo darbo ir kai siautė "Anatolijus" - vertė eglę, supainiojo visas girliandas, užtrukome, kol išnarpliojome. Visa laimė, kad tas nutiko praėjus kelioms dienoms po Naujųjų metų, - su šypsena prisiminimus pasakojo S. Gečys.

Pašnekovas sakė, kad kai žiniasklaida pradėjo rengti rinkimus, kokiame mieste gražiau žaliaskarė papuošta, išpopuliarėjo dirbtinės eglės. Jas lengva suformuoti, kad atrodytų tiksliai taip, kaip pageidauja dizaineriai. Jis džiaugėsi tuo, kad šiais metais į Teatro aikštę vėl grįš tikra eglė. Žinoma, su šiuolaikinėmis priemonėmis ją papuošti bus daug lengviau.

Gatves dabinantys darbininkai sulaukia replikų, kad esą puošiamasi per anksti - dar tik lapkritis. Tačiau, S. Gečio, teigimu, darbo yra tiek, kad vėliau pradėjus galima ir nespėti pasiruošti, ypač jei orai bus nepalankūs. Be to, papuošimai įjungiami tik prieš eglės įžiebimą.

Pašnekovas juokavo, kad gatves puošiantys darbininkai tiek atsižiūri į tuos papuošimus, kad jie tėra darbo dalis - esą pusantro mėnesio iš bokštelio girliandas kabinantiems darbininkams svarbiausia yra, kad jos šviestų ir niekas nesugestų.

"Apie šventinę nuotaiką dažnai ir nepagalvojame, tačiau prie gyventojų nuotaikos visi papuošimai tikrai prisideda", - sakė S. Gečys.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder