Po Nepriklausomybės atkūrimo tarsi antrąjį kvėpavimą įgavusi meninė kalvystė neišsikvėpė, tačiau būtu populiarumu pasigirti tikrai nebegali. Šiuo metu kalviai dažniausiai prisimenami tik statant ar įrengiant individualius namus.
Vienintelis šalyje Kalvystės muziejus įkurtas Klaipėdoje. Mieste, kuriame, pasak jo įkūrėjo ir puoselėtojo Dionyzo Varkalio, kažkada veikė net keturios meninės kalvės. Paradoksalu, tačiau šį palikimą negailėdamas jėgų išsaugoti bando žmogus, kuris pavadintas kalviu net įsižeidžia. Nors su metalu draugauja nuo pat vaikystės. Juk ne veltui seni jūrų vilkai iki šiol pasakoja, kad laivų mechaniko D. Varkalio restauruotų laivų mechanizmai veikė tiksliai it šveicariški laikrodžiai.
„Meninė kalvystė yra įtraukta į pasaulio UNESCO paveldo sąrašą, kaip išlikusi viena iš seniausių profesijų. Ar jai gresia išnykimas, sunku pasakyti. Šiais laikais viskas labai greitai keičiasi, ateina vis naujesnės technologijos, tad visko gali būti. Kol kas lietuviai kalviai tikrai išlaiko savo aukštą lygį. Matyt, todėl ir jų paslaugos labai brangiai kainuoja bei „įkandamos“ ne visiems. Šiuo metu pagrindinis kalvių uždarbis yra statybose. Jų prireikia gražinant namų vidų ir išorę. Tačiau šiuolaikiniams kalviams smulkmenos darosi vis mažiau įdomios. Tuo labiau, kad ir norinčio mokytis šios profesijos jaunimo nedaugėja. O juk kadaise mes net važiuodavome metalo apdirbimo technologijos paslapčių mokytis iš Sankt Peterburge dirbusių senųjų meistrų. Mums dar pavyko jų rasti“, - neslėpė nostalgijos D. Varkalis.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atsigavusios kalvystės populiarumas netrukus vėl priblėso. Jį prisimenant galima pasidžiaugti tuo, kad lietuviams nelabai patiko iš užsienio pradėti vežti serijinės gamybos metalo dirbiniai. Nors ir tekdavo mokėti gerokai brangiau, žmonės, jei galėdavo sau leisti, mieliau rinkdavosi individualius meistrų darbus. Ši tendencija išliko iki šiol.
D. Varkalis Kalvystės muziejų pradėjo kurti dar 1975 metais ir po septyniolikos metų jį visiškai įrengtą padovanojo uostamiesčiui. Jei ne šis klaipėdietis, apie kadaise klestėjusią meninę kalvystę būtų žinoma gerokai mažiau. Ką jau kalbėti apie išsaugotus jos pavyzdžius.
„Pirmieji eksponatai į muziejų atkeliavo iš pradėtų naikinti centrinių Klaipėdos kapinių, kurių vietoje dabar yra Skulptūrų parkas. Išvydęs tokį barbarizmą, aš negalėjau užmerkti akių. Kuo skubiausiai sėdau į lėktuvą ir iš pajūrio nuskridau į Vilnių. Kultūros ministerijoje tiesiai paklausiau, ar galima taip barbariškai elgtis. Juk tose kapinėse ne tik palaidoti žymiausi klaipėdiečiai, tokie kaip Julius Liudvikas Vyneris, Hermanas Gerlachas, Johanas Zembrickis. Jas puošė puikiausi ir gražiausi meninės kalvystės pavyzdžiai. Žmones perlaidojo kitose kapinėse, o paminklai atiteko muziejui“, - pasakojo D.Varkalis.
Klaipėdiečio teigimu, meninė kalvystė Klaipėdoje suklestėjo po 1854 metų spalį ją nusiaubusio didžiausio miesto istorijoje gaisro, kuris sunaikino apie du trečdalius uostamiesčio.
„Kaimuose paprasti kalviai taisė padargus, vežimus, kaustė arklius. O Klaipėdoje vienu metu veikė net keturios meninės kalvės. Kad būtume matę, koks jose gimė grožis. Kryžiai, tvorelės, vėjarodės, namų kraigai ir apdaila, jau nekalbant apie puikiausius židinius. Viskas kalta iš metalo. Iki šių laikų išliko tik labai mažai šių darbų pavyzdžių, bet įspūdžiui susidaryti užtenka. Kad ir kaip būtų gaila, viskas po Antrojo pasaulinio karo buvo sunaikinta“, - apgailestavo kalvystės puoselėtojas.
Pasak D.Varkalio, Klaipėdos kraštas buvo vienintelis toks regionas visoje Lietuvoje, kuriame galėjai vienoje vietoje išvysti dvi skirtingas vienos tautos kultūras, atsiskleidžiančias per meninės kalvystės prizmę.
„Tai prūsų Mažoji Lietuva ir Didžiosios Lietuvos Žemaitija. Pastarojoje kalviai kalė tai, ką patys sugalvodavo. O jų pasąmonėje, nepaisant krikščionybės, glūdėjo pagonybė. Todėl vyravo jos simboliai. Tuo metu Mažojoje Lietuvoje to nebuvo - vyravo augalai ir įvairiausi ornamentai. Joje kaltos dekoratyvinės detalės, nes daug kas gaminta serijiniu būdu“, - tikino D.Varkalis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą