Kas atlygins milijoninę žalą valstybei?

Kas atlygins milijoninę žalą valstybei?

Teismas priteisė Uosto direkcijai sumokėti 1,5 mln. eurų bankrutuojančiai UAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir Vokietijos kompanijai "Josef Mobius". Kas turi atlyginti valstybei padarytą žalą? Ar eilinį kartą priėmusieji neteisingus sprendimus slėpsis už kolegialios atsakomybės?

Baigiantis šiems metams Uosto direkcijos bylų skaičius sumažintas trigubai - iki 20 bylų. 2013 m. vasario pradžioje jų buvo 65.

"Negaliu pasakyti, kad mes labai sėkmingai susidorojome su visais ginčais, tačiau vis dėlto bylų dalį pavyko sumažinti trigubai. Tai didelis mūsų Teisės departamento pasiekimas", - vakar surengtos spaudos konferencijos metu sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Rezonansinės bylos

Teisminių ginčų buvo iškilę ir dėl krantinių Centriniame Klaipėdos terminale (CKT) statybos. Lietuvos apeliacinis teismas iš bendrovės "Latvijas Tilti" priteisė sumokėti Uosto direkcijai 200 tūkst. eurų delspinigių. Šis teismas atmetė bendrovės "BE Constructive" 78 tūkst. eurų ieškinį Uosto direkcijai, o iš bendrovės "Alvetos karjerai", dirbusios Šventosios uoste, priteisė 72 tūkst. eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė bendrovės "Vėtrūna" ieškinį dėl 90-96 krantinių, kuriomis naudojasi LKAB "Klaipėdos Smeltė", nutrauktos statybos. Ji siekė prisiteisti iš Uosto direkcijos 900 tūkst. eurų. A. Vaitkus tai vertina kaip labai negarbingą elgesį, nes ši kompanija nedirbo net du mėnesius.

"Mes neturėjome kitos galimybės, kaip tik priimti drastišką sprendimą", - sakė jis.

A. Vaitkus labai džiaugiasi, kad po daugybės teismų procesų galų gale Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Vaidas Batūra, buvęs Uosto direkcijos juristas, reorganizacijos metu atleistas teisėtai. Jis įpareigotas grąžinti jam sumokėtus pinigus - per 10 tūkst. eurų.

"Nežinau šio žmogaus motyvų, tad vertinu tai kaip norą pasipinigauti. Šioje byloje buvo iškilęs labai rimtas klausimas Lietuvos mastu dėl įmonių reorganizacijos proceso. Jeigu teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą, drįstu teigti, kad reorganizacijos sąvoka būtų išnykusi", - sakė Uosto direkcijos vadovas.

Priteisė sumokėti

Tačiau kai kuriose bylose Uosto direkcijai sekėsi ne taip gerai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo ją sumokėti 1,5 mln. eurų palūkanų ir baudų bendrovei "Klaipėdos hidrotechnika" ir Vokietijos įmonei "Josef Mobius Aktiengesellschaft". Pasak A. Vaitkaus, taip atsitiko todėl, kad šios kompanijos buvo "išvarytos" iš statybos proceso rekonstruojant LKAB "Klaipėdos Smeltė" krantines. Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad tuometiniai Uosto direkcijos vadovai priėmė neteisingus sprendimus.

"Labai nemalonu. Tai - milžiniška suma. Mes ją esame jau sumokėję, kad negautume mokėti dar vienų delspinigių", - sakė A. Vaitkus.

Paklaustas, kas turėtų atlyginti valstybei padarytą žalą, jis atsakė: "Mane, kaip įmonės vadovą, teisės aktai įpareigoja išieškoti bet kurią padarytą žalą iš kaltų asmenų. Šiuo atveju jau yra atlikti tam tikri veiksmai, kad ta žala būtų išieškota. Kaip tai bus padaryta, negaliu pasakyti, nes procesas vyksta ne mūsų institucijoje. Dėl padarytos žalos vyksta tyrimas, buvo apklausti kai kurie mūsų žmonės. Kažkas iš Seimo narių kreipėsi į prokuratūrą, ji su klausimu į mus, medžiagą mes jai pateikėme. Dėl "Klaipėdos hidrotechnikos" procesas jau yra baigtinis, o dėl kitos kompanijos skaičių dar vyksta ginčai. Situacija sudėtinga. Procesas prasidėjo 2006-aisiais ir tęsiasi iki šios dienos. Jis gana painus, jame labai daug epizodų."

Sutartis su minėtais rangovais buvo pasirašyta 2006 m. gruodžio 4 d., kai Uosto direkcijai vadovavo Sigitas Dobilinskas. Darbai turėjo būti baigti 2008-ųjų rugsėjį, tačiau iki to termino nespėta. Tais pačiais metais šios sutarties vykdymas buvo sustabdytas, nes iš Gusiatinų šeimos "Klaipėdos Smeltę" įsigijusiai tarptautinei bendrovei "Terminal Investment Limited" tokių krantinių nebereikėjo - ji buvo nusprendusi čia krauti ne generalinius krovinius, o konteinerius. Vėliau sutartis buvo atnaujinta, o 2011-aisiais, kai direkcijai vadovavo Eugenijus Gentvilas, ji buvo visiškai nutraukta. Būtent 2011-aisiais minėtos bendrovės ir kreipėsi į teismus.

A. Vaitkus vakar išreiškė nuomonę ir dėl spalio viduryje Specialiųjų tyrimų tarnybos mestų kaltinimų korupcija vienam iš Uosto direkcijos darbuotojų. Įtariama, kad jis atlikdamas projekto priežiūrą ir tikrindamas uoste atliktų darbų kokybę piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo dokumentus. A. Vaitkus teigia, jog dar prieš kelis mėnesius buvo atliktas vidinis tyrimas.

"Šiandien neturiu jokios informacijos, kad nors kur nors Uosto direkcijos specialistai būtų pasielgę neteisingai", - sakė jis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder