Kas valdys naująjį Klaipėdos baseiną: savivaldybė ar privatus sektorius?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pripažįsta, kad pasirinkti nebus lengva. Meras teigia svarstyti, kuris modelis geresnis, kol kas nenorintis, o administracijos direktorė labiau linksta prie privataus valdytojo. Tuo metu buvęs Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius ir "Girstučio" baseino Kaune direktorius Mindaugas Špokas tvirtai sako - baseiną turi valdyti privatus kapitalas.

Turėtų apsispręsti dar šiemet

Pasak J. Simonavičiūtės, sprendimą, ar naująjį baseiną valdys privatus operatorius, ar biudžetinė įstaiga, priims miesto Tarybos Kolegija. Sprendimas bus priimtas įvertinus galimus variantus, kuriuos parengs savivaldybės administracija. Tai turėtų įvykti dar šiemet, o toliau administracija dirbs su modeliu, kuriam bus pritarta.

"Jei bus nuspręsta steigti biudžetinę įstaigą - spręsime, kada tai turėtų būti daroma, koks turėtų būti naujosios įstaigos statusas, ar ji bus steigiama prie "Gintaro" baseino, ar atskirai. Jei kolegija pasisakys už privatų operatorių, rengsime konkurso jam parinkti sąlygas, jas tvirtins miesto Taryba ir vyks konkursas. Mes patys kol kas labiau linkstame palaikyti privataus operatoriaus modelį, bet galutines išvadas pateiksime, tik tada kai bus baigta baseino techninė užduotis", - aiškina administracijos direktorė.

J. Simonavičiūtės teigimu, jei bus matyti, kad baseinas gali būti komerciškai naudingas, privatus operatorius jo valdymui tiks labiau negu savivaldybės įstaiga.

"Privatus sektorius dažniausiai dirba efektyviau negu viešasis. Pastarasis yra linkęs neišnaudoti visų verslo galimybių, tiesiog leisti jam skiriamus pinigus. Tuo metu privatus sektorius nuolat ieško geriausių ir labiausiai apsimokančių sprendimų, efektyviausių būdų, kaip eksploatuoti vieną ar kitą pastatą", - sako J. Simonavičiūtė.

Visgi ji pažymi, kad kol nepatvirtinta galutinė techninė užduotis, nėra aišku, ar baseinas bus komerciškai patrauklus potencialiems privatiems valdytojams. Dalis baseino paslaugų - SPA zona, nardymo šachta - tikrai bus patrauklios, teigia ji. Tačiau J. Simonavičiūtė taip pat pažymi, kad baseinui numatoma ir daugiau funkcijų - būti sportininkų treniruočių, plaukimo pamokų moksleiviams vieta. Formuojant techninę užduotį vienas pagrindinių tikslų yra apsispręsti, koks naujajame baseine bus santykis tarp skirtingų funkcijų.

Dabar, sako administracijos direktorė, linkstama link to, kad baseino pirminės funkcijos bus sportinė ir sveikatinimo, kas, pasak jos, nėra labai atsiperkantys dalykai. Bet, anot J. Simonavičiūtės, net ir tokiu atveju siekiant didžiausio efektyvumo privatus operatorius išlieka galimu pasirinkimu: tiesiog savivaldybei tektų iš dalies prisidėti prie baseino išlaikymo.

"Egzistuoja keli būdai, kaip savivaldybė galėtų tai padaryti. Vienas - sudaryti su valdytoju koncesijos sutartį ir kasmet jam mokėti tam tikrą sumą. Antras - per rėmimo programas finansuoti konkrečias grupes, pavyzdžiui, moksleivius, senjorus ar norinčius išmokti plaukti. Tuomet baseino operatoriui kasmet būtų mokama tam tikra pinigų suma, už kurią jis, pavyzdžiui, turėtų priimti ir išmokyti plaukti tam tikrą skaičių mokinių", - sako savivaldybės administracijos direktorė.

Ji pati mano, kad tai būtų geriausias variantas: esą tikėtina, kad savivaldybės kasmetinės išlaidos tokių programų finansavimui būtų mažesnės nei nusprendus savivaldybei pačiai visą baseiną išlaikyti ir eksploatuoti.

Galima ieškoti kompromiso

"Ieškant atsakymo į klausimą, koks valdytojas būtų tinkamiausias, vyksta aktyvios diskusijos, svarstoma, kuris modelis yra geresnis, o galbūt galima juos suderinti. Pranašumų ir trūkumų turi abu modeliai, bet drįstu spėti, kad kompromisą būtų galima rasti. Galbūt yra variantas, kad vienai daliai to statinio gali būti vienas modelis, kitai daliai gali būti kitas", - sako Klaipėdos meras.

Vis dėlto V. Grubliauskas pabrėžia nenorintis užbėgti įvykiams už akių ir svarstyti, kuris modelis būtų geriausias, kol dar neturi visų išvadų ir vertinimų apie jų pranašumus ir trūkumus.

"Svarbiausias dalykas - kad pasirinktas modelis neužkirstų galimybės kuo didesniam miestiečių skaičiui naudotis baseinu pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Aš palaikyčiau pirmiausia tokį modelį, kuris užtikrintų tokią galimybę", - sako V. Grubliauskas.

Biudžetinis valdymas - labai daug trūkumų

Su biudžetinės įstaigos valdymu susidūręs buvęs Kauno "Girstučio" baseino direktorius M. Špokas teigia, kad jo patirtis rodo, jog tokia valdymo forma nepasitvirtino ir turi daugiau trūkumų negu pranašumų. "Girstučio" baseinas Kaune po rekonstrukcijos buvo atidarytas 2013-aisiais, jį valdo savivaldybės įsteigta biudžetinė įstaiga Kauno plaukimo centras.

"Apie trūkumus galiu pasakoti ilgai. Pirmiausia - darbuotojų skatinimas: atlyginimai labai maži ir nustatomi pagal koeficientus, todėl būdų motyvuoti darbuotojus, kad labiau stengtųsi, iš esmės nėra. Antra, kai baseinas priklauso savivaldybei, biudžetinės lėšos atlyginimams, komunalinėms paslaugoms, inventoriui nuolat vėluoja. Labai sunku įsigyti būtiną naują inventorių, įrangą vandens sporto šakoms. Sunku atlikti net būtinus statybos darbus. Jau nekalbu apie normalias investicijas į klientų saugumą ar didesnę kokybinę paslaugų įvairovę - to pasiekti egzistuojant priklausomybei nuo biudžeto lėšų, yra beveik neįmanoma", - sako M. Špokas.

Jis pažymi, kad dėl šių priežasčių teikiamos sveikatinimo paslaugos yra ne tokios kokybiškos, kokios galėtų būti. Be to, buvęs "Girstučio" direktorius pažymi, kad galimybės papildomai užsidirbti biudžetinei įstaigai taip pat yra ribotos - ji neturi galimybės prekiauti sportiniu inventoriumi ar net įsirengti maitinimo įstaigos.

Anot jo, Klaipėdai derėtų pasimokyti iš šios patirties ir pasirinkti privatų investuotoją, kuriam pirmiausia rūpėtų pasiūlyti geriausią paslaugą klientui.

"Tai miestui leistų sutaupyti: savivaldybei nereiktų skirti didelės sumos per metus tik objektui išlaikyti, o kur dar algų fondas, pastato amortizacija. Mano manymu, privatus kapitalas gali tokį objektą išnaudoti efektyviau, nes jis suvokia, kad privalo pasiūlyti gerą paslaugą klientams, neturi biurokratinių apribojimų personalo atrankai, motyvavimui bei komercinių paslaugų vystymui. Manau, kad tik privatus kapitalas gali pritraukti geriausius vadybos specialistus, trenerius ir aptarnaujantį personalą", - teigia M. Špokas.

Tačiau jis pabrėžia, kad sudarant sutartį su privačiu valdytoju būtina įtraukti tam tikrus saugiklius, pavyzdžiui, numatyti, kad darbo dienomis tam tikromis valandomis baseinas bus nuomojamas savivaldybės valdomai plaukimo mokyklai vaikų treniruotėms, taip pat aukšto meistriškumo sportininkų treniruotėms. Be to, M. Špoko teigimu, valdytojas turi būti įpareigotas teikti nuolaidas tam tikroms grupėms - vaikams, studentams, senjorams.

Vakaruose - privataus kapitalo valdomi baseinai

Vakarų Europoje baseinų valdymo praktika yra įvairi, bet pastaruoju metu populiarėja projektai, pagal kuriuos baseinus koncesijos pagrindu valdo privatus subjektas, sako architektų biuro "Cloud architektai" architektė Jovilė Porvaneckaitė. Būtent šis biuras kartu su Nyderlandų kompanija "Slangen + Koenis architects", kuri baseinus projektuoja jau daugiau negu 30 metų, laimėjo Klaipėdos savivaldybės skelbtą konkursą parengti naujojo baseino projektą.

"Valdant plaukimo kompleksą svarbūs du aspektai - veiklos kaštų optimizavimas bei kuo didesnė paslaugų įvairovė lankytojams pritraukti. Sportinis baseinas nėra pelningas objektas, o privatus valdytojas paprastai daug racionaliau sugeba sudėlioti kaštus, būna išradingesnis rinkodaros atžvilgiu, dėl to valstybei toks modelis yra pigesnis", - sako J. Porvaneckaitė.