Kiek senų pastatų Klaipėda pajėgi išsaugoti

Neseniai Klaipėdos savivaldybė, miesto Tarybai pritarus, paskelbė 70 objektų Savivaldybės saugomais. Iš viso uostamiestyje yra 430 kultūros paveldo vertybių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, iš kurių daugiau kaip 200 - pastatai. Palyginimui, visoje Švedijoje yra tik apie 350 saugomų objektų. Todėl jie visi sutvarkyti ir pritaikyti šių dienų žmonių poreikiams.

Anot Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, uostamiesčio Savivaldybė Lietuvos statistiką pagerino tris kartus. Tiesa - ne šiaip sau. Tik suteikus tokį statusą prie pastatų priežiūros finansiškai galės prisidėti ir Savivaldybė. Iki šiol Kultūros vertybių registre visoje Lietuvoje tebuvo tik šiek tiek daugiau kaip 20 pačių savivaldybių saugomų pastatų.

Vieną įvertino, kito - ne

Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai, esą Vitės kvartale žadama nugriauti unikalius jūrinio kultūros paveldo objektus - locmanų namą, esantį AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") nuomojamoje teritorijoje ir tarpukariu veikusios pirmosios Uosto valdybos pastatą Naujoji Uosto g. 5. Esą miesto Savivaldybė pataikauja "Klasco" interesams, o Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas nesuteikęs informacijos KPD vertinimo tarybai, todėl gautas pritarimas nugriauti locmanų namą.

Reikėtų priminti, kad 2003 m. buvo parengtas ir suderintas tada dar buvusios AB "Laivitė" nuomojamos teritorijos detalusis planas, kuris galioja ir dabar. Jame pastatas Naujoji Uosto g. 5 nurodytas kaip griautinas, vietoje jo pastatant automobilių stovėjimo aikštelę. Pastato tada nepavyko nugriauti dėl tam tikrų biurokratinių kliūčių.

Pastatą buvo numatoma griauti ir 2007-ųjų miesto bendrajame plane, o prieš porą metų vietoje jo dviračių infrastruktūros vystymo specialiajame plane nurodytas dviračių takas. Pastatą pagaliau apsisprendus pašalinti šiemet sausį Vilniuje vykusiame Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje pastatą nuspręsta išsaugoti, kas sukėlė ir kai kurių Klaipėdos valdžios atstovų pyktį.

Kaip paaiškinti, kodėl Vilniaus paveldosaugininkai pastate Naujoji Uosto g. 5 įžiūri tam tikrų istorinių vertybių, o buvusiame locmanų name - ne, Klaipėdos paveldosaugininkai negali. "Sprendimas dėl locmanų namo man buvo staigmena, nes Paveldosaugos skyrius apie tai nebuvo informuotas. Vertinimo taryba prie KPD Vilniuje pripažino, kad jis nėra saugomas ir gali būti nugriautas", - sakė V. Juška ir pridūrė, kad šis klausimas ginčytinas, nes tas pastatas turi tam tikrą istoriją.

Jo manymu, pastatas Naujoji Uosto g. 5 ir locmanų namas yra gana panašūs objektai. Abu jie pastatyti prieš karą, abu turi tam tikros reikšmės kaip jūrinis paveldas. Vilniaus vertinimo taryba pirmą pastatą pripažino kaip urbanistinės struktūros statinį, tai reiškia, kad turi būti saugoma jo vieta ir tūris. Mat ši taryba svarstė naujamiesčio, kuris yra nacionalinės reikšmės, vertingąsias savybes. "Priimant tokius du sprendimus pasigedau nuoseklumo ir motyvacijos. Gal vilniečiai nelabai įsivaizduoja, apie ką kalbama", - svarstė pašnekovas.

Praėjusią savaitę gautame Valstybinės kultūros paveldo komisijos rašte teigiama, kad pastato Naujoji Uosto g. 5 pripažinimas urbanistinės struktūros statiniu pastato neišsaugo. Šiuo klausimu ji ketina sušaukti atskirą posėdį. "Dabar vyksta įvairūs tarpinstituciniai susirašinėjimai, tad dėti galutinį tašką dėl to pastato likimo dar anksti. Manyčiau, kad tokį statusą turinčio pastato griovimas būtų neracionalus, nes jį nugriovus reikėtų atkurti tokio pat tūrio pastatą ir toje pačioje vietoje", - sakė Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Pastatas Naujoji Uosto g. 5 yra buvusioje "Laivitės", vėliau UAB "Memelio miestas", dar vėliau UAB "Litectus III" nuomotoje teritorijoje, kurioje neseniai atsirado naujas investuotojas. Taigi dėl jo "Klasco" tikrai neturi jokių interesų.

"Kad ir kaip būtų, yra patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, kurie buvo patikrinti ir suderinti su visomis institucijomis, todėl sakyti, kad kažkas daro neteisėtus žingsnius, negalima", - mano V. Juška.

"Kiek kuris namas yra vertingas, vertina paveldo ekspertai, gavę atitinkamus atestatus KPD. Aš, Paveldosaugos skyriaus vedėjas, negalėčiau užginčyti miesto vertinimo tarybos, ekspertų, veikiančių nepriklausomai, sprendimo ir įrašyti pastato Naujojo Uosto g. 5 į Kultūros vertybių registrą. Dėl locmanų namo pasisakė ir KPD vertinimo taryba. Kaip žmogus galiu vertinti kitaip, bet kaip skyriaus vedėjas privalau remtis tik teisės aktais", - teigė V. Juška.

"Bet kuris pastatas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą teisiniu požiūriu yra vertingesnis už tuos du pastatus. Man atrodo, gerokai didesnė problema yra degę Teismo rūmai (buvęs policijos pastatas. - Aut. past.), nes tai valstybės saugomas didžiulis kompleksas, paštas, kurio būklė nėra labai gera, Smiltynės kurhauzas, galų gale dujų fabrikas, nors pastaruoju metu dėl jo pasistūmėta į priekį, "bravoras" Šaulių gatvėje, celiuliozės fabrikas jūrų krovinių kompanijos "Bega" teritorijoje. Kasmet bijau, kad nugrius. Jis irgi jūrinės kultūros dalis ir jo situacija ypač skaudi. Trąšų fabriko "Union" sandėliai, kurių būklė irgi labai prasta, nors yra juos prižiūrintys savininkai. Jie taip pat jūrinės kultūros dalis. Tokių pastatų, kurių likimas sudėtingas, turime ne vieną ir ne du", - sakė V. Juška.

Gąsdina "naujovės"

Apskritai, paveldosaugos sistemos keistenybės kai kuriuos specialistus varo į neviltį. Pavyzdžiui, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas numato, kad iš dalies finansuoti galima tik saugomų objektų tvarkybą. Pasirodo, neužtenka objektą įtraukti į Kultūros vertybių registrą - jį dar reikia paskelbti saugomu ar valstybės, ar savivaldybės.

Seną pastatą restauruoti kainuoja mažiausi du kartus brangiau nei jį pastatyti. Viena restauracinė plyta kainuoja 1,5 euro. Valstybė negali prisidėti dėl savo finansinio pajėgumo. Ji daugiausia remia tik valstybinės reikšmės objektus, pvz., bažnytinį paveldą, dvarus ir pan. Privatiems nedidelio pastato savininkams lėšų beveik nebelieka, todėl situacija kebli.

BĖDOS. Pasak kai kurių paveldosaugininkų, kylantys ginčai dėl statinio Naujojo Uosto gatvėje ar locmanų namo nustelbia kitus, daugiau dėmesio reikalaujančius saugotinus objektus. Pavyzdžiui, buvusius Teismo rūmus. Redakcijos archyvo nuotr.

Klaipėdos savivaldybė šiemet pradėjo iš dalies finansuoti tiek valstybės, tiek Savivaldybės saugomo kultūros paveldo tvarkybą. Tam skirta 100 tūkst. eurų. Tačiau jau gautos 6 paraiškos, kurių bendra suma - 200 tūkst. eurų. Pasak V. Juškos, tikimasi, kad kitais metais šis procesas labiau įsibėgės ir galbūt pastatų tvarkybai bus skirta 200 tūkst. eurų. Šiemet gegužės pradžioje bus nuspręsta, kokiems objektams bus skirta iki 50 proc. kainos siekianti parama.

Ne pirmus metus kalbama apie paveldosaugos sistemos reformą. Pasak V. Juškos, visi supranta, kad reikia pertvarkyti sistemą, kuri tapo pernelyg gremėzdiška. Prieš kelerius metus Valstybės kontrolė tikrino KPD. Jos išvada - būtina stabdyti beatodairišką Kultūros vertybių registro plėtrą, nes nesugebame pasirūpinti tais objektais, kurie jau įtraukti registrą. Tokia sudėtinga situacija yra visoje Lietuvoje, ne tik Klaipėdoje. Ne veltui trijų didžiųjų miestų merai kreipėsi į aukščiausiosios valdžios pareigūnus dėl KPD vykdomos politikos ir rengiamų specialiųjų planų.

"Tie specialieji planai, rengiami naujamiesčiui ir senamiesčiui, iš esmės pavers šias dvi vietoves rezervatu. Verslas išnyks miesto centrinėje dalyje, ką mes jau dabar matome. Jeigu mes dar stiprinsime rezervatinę apsaugą, orientuosimės ne į paveldo naudojimo skatinimą, o teisinių procedūrų vykdymą, draudimo įteisinimą, tai po 5-10 metų pavydėsime situacijos, kuri šiandien yra senamiestyje. Mes orientuojamės į atskirus pastatus, vos ne į plytas ir čerpes, ir kartais nematome visumos, kad atskiros paveldosaugos sistemos dalys gangrenuoja, kad ištiks didesnė bėda nei vieno pastato praradimas", - sako V. Juška.

Nenaudojamas pastatas dėvisi greičiau

Gediminas POCIUS, Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas

Pastato Naujoji Uosto g. 5 techninė būklė apverktina. Jis daugybę metų yra nenaudojamas. Nenaudojamas pastatas nusidėvi kelis kartus sparčiau nei kad naudojamas. Prieš pusantro mėnesio lankėmės jame. Antrame aukšte jau įlūžo vieno kambario perdanga. Tas pastatas pasmerktas susidėvėti. Man nesuvokiama, kokiu būdu jis gali papildyti naujamiesčio urbanistinę struktūrą stovėdamas vienas vos ne viduryje lauko.

"Norėčiau juos išsaugoti"

Laisvūnas KAVALIAUSKAS, KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius

Dar net nedirbau KPD, kai miesto politikai priėmė sprendimą griauti pastatą Naujoji Uosto g. 5. Dabar vertinimo taryba jau pasisako, kad nereikia. Sprendžia vertinimo tarybos, o ne eiliniai inspektoriai, tad nesuprantu, kuo aš čia dėtas. Ir dėl locmanų namo niekas mano nuomonės neklausė. Kaip paveldosaugininkas galiu pasakyti, kad tie pastatai turi istorinę ir architektūrinę vertę. Aš norėčiau juos išsaugoti.
Netiesa, kad mes laukiame, kol saugomas pastatas nugrius. Jeigu matome pavojų, rašome reikalavimus jų savininkams atlikti kai kuriuos darbus. Kasmet tokių reikalavimų surašome nemažai. Bet jeigu savininkas nepajėgus sutvarkyti, gali rašyti daugybę tų reikalavimų, skirti baudas, nieko nebus. Galima net atimti iš savininko objektą. Tokių variantų daug neturime. Vienas jų - mūsų kurhauzas. Nei KPD, nei Kultūros ministerija neskuba imtis tokių veiksmų, nes paimti paims, o ką darys paėmusi. Neužtenka pastatą restauruoti, jį reikia prižiūrėti. Jeigu jis bus nenaudojamas, kokia tada prasmė restauruoti.

Mes tikrai neišsaugosime visų istorinių pastatų. Negali būti, kad ir toliau vis trauksime į registrą naujus, kai gyventojų Lietuvoje mažėja, o jau įtraukti į registrą stovi ir nyksta, nes nėra kam jų tvarkyti. Man, kaip paveldosaugininkui, dėl to labai liūdna, aš saugočiau visus.

"Kol kas poreikio griauti nėra"

Vida BORTELIENĖ, "Klasco" komunikacijos specialistė

Šiuo metu vadinamasis locmanų pastatas yra naudojamas kaip administracinės patalpos. Jis niekada nebuvo pripažintas kaip turintis vertingųjų savybių. Šiuo metu poreikio jį griauti nėra. Tačiau ateityje "Klasco" pertvarkant sandėlių ūkį gali reikėti jį griauti, nes trukdys vykdyti gamybinę veiklą.

Šiuo metu rengiamas Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos naujamiesčiu, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialus teritorijos planavimo dokumentas. "Klasco" išsakė nuomonę KPD Klaipėdos skyriui, kad sklypo dalis, kuriame yra tas pastatas, turėtų būti išbraukta iš naujamiesčio teritorijos, nes joje nėra fizinių objektų, kurie būtų pripažinti kaip kultūros vertybės.