Klaipėda skatins tvarkyti paveldą

Klaipėdos tarybai bus siūloma patvirtinti 77 daugiausia senamiestyje esančių objektų, saugomų pačios savivaldybės, sąrašą.

„Yra į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų, kurie formaliai nesaugomi. Štai juos ir norima įrašyti į savivaldybės saugomų objektų sąrašą. Tuomet savininkai galėtų kreiptis dėl dalinio finansavimo paveldui tvarkyti, mūsų miesto reprezentacinių vietų aplinkai gražinti. Tikimės, kad nauja tvarka paskatins kultūros paveldo objektų valdytojus tvarkytis, procesai vyks greičiau ir lengviau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Skirs paramą

Šiuo metu Klaipėdoje yra 161 valstybės saugomas objektas, bet nė vieno savivaldybės saugomo kultūros paveldo objekto.

„Pagal dabartinius teisės aktus saugomi kultūros paveldo objektai skirstomi pagal reikšmingumą: valstybinio, regioninio ir municipalinio lygio. Šiuo atveju kalbame apie pastatus, kurie yra registre, bet nesaugomi nei valstybiniu, nei regioniniu lygiu. Taigi siūlysime 77 objektus įtraukti į Klaipėdos miesto savivaldybės saugomų objektų sąrašą“, – aiškino V. Juška.

Iki šiol registre esančio, bet nesaugomo pastato savininkas susidurdavo su biurokratinėmis problemomis, kai norėdavo gauti paramą. „Dabar viskas turėtų vykti daug paprasčiau. Jei objektas yra savivaldybės saugomo kultūros paveldo sąraše, bus galima pretenduoti į dalinę paramą jam tvarkyti. Municipalinė valdžia iš miesto biudžeto finansuotų 50 proc. projektavimo ir tiek pat tvarkybos darbų sąmatos.

Šiais metais tam numatyta skirti 100 tūkst. eurų, kitais metais – 200 tūkst. eurų. Mūsų tikslas – paskatinti registre esančių pastatų valdytojus juos tvarkyti. Pirmenybė bus teikiama tiems, kurie stovi senamiestyje, o jų fasadai „žvelgia“ į gatvę. Už borto neliks ir naujamiesčio pastatai“, – žadėjo Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Savivaldybei siūlomų saugoti objektų sąraše esama įvairios paskirties statinių: Joniškės dvaro sodybos ūkinis pastatas Mokyklos gatvėje, Mažojo Tauralaukio dvaro sodybos fragmentai Klaipėdos gatvėje, Girulių geležinkelio stotis, Smeltės pradinė mokykla Nemuno gatvėje, keletas Rimkų geležinkelio stoties komplekso pastatų, apskrities ligoninės kompleksas Kūlių Vartų gatvėje, Luizės sanatorijos pastatai Pamario gatvėje, P. Domšaičio galerija, malūno pastatų kompleksas Gluosnių skersgatvyje ir Joniškės gatvėje, Gedminų dvaro namas, kino teatras „Aurora“, kareivių pratybų pastatas Malūnininkų gatvėje, spirito-alaus gamyklos statinių komplekso sandėlis Herkaus Manto gatvėje, maldos namai Pylimo gatvėje ir kiti.

Sveikintini pokyčiai

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog klaipėdiečių iniciatyva – labai gera ir turėtų pasitvirtinti.

„Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas priimtas dar 2005 metais. Jame yra numatyta galimybė įtraukti registrinius objektus į vietos savivaldos saugomo paveldo sąrašą, tačiau mūsų savivaldybės tokia teise beveik nesinaudojo. O ji skirta tam, kad atvertų duris kultūros paveldo savininkams gauti dalinį finansavimą ne tik iš valstybės, bet ir iš savivaldybės“, – pažymėjo D. Varnaitė.

Anot KPD vadovės, flagmanu sudarant savivaldos saugomų kultūros objektų sąrašą ir remiant jame esančių pastatų tvarkymą tapo Kaunas. „Regis, jau trečius metus ten veikia ši sistema, ir ji pasitvirtino. Todėl sveikinu klaipėdiečius, kurie imasi to paties. Kiek žinau, pokyčiai bręsta ir Alytuje, Vilniuje. Visame pasaulyje, siekiant paskatinti kultūros objektų valdytojų norą ir galimybes tinkamai saugoti, prižiūrėti savo turtą, yra skirstoma viešoji parama. Ne tik valstybinė, bet ir municipalinė. Tačiau Lietuvoje pastaruoju būdu nebuvo naudojamasi“, – sakė ji.