Kaip jau rašė "Vakarų ekspresas", uostamiesčio valdininkai susidomėjo Kultūros ministerijos paskelbta atranka 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti.
Klausimą pristatinėjusi Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė dar kartą priminė, jog vien paraiškos rengimas kainuos apie 20 tūkstančių eurų.
"Reikės išversti projektą, surengti konferenciją. Reikės daug specialistų, kurie parengs rinkodaros programą, sukurs originalias meno idėjas. Rengiant projektą reikės daug žmonių, taip pat ir tarptautinių ekspertų, kurie turi darbo patirties įgyvendinant tokius projektus. Galėtų būti kviečiame lenkai, estai, čekai, kurie išsakytų savo gerąsias ir blogąsias patirtis", - šnekėjo N. Laužiekienė.
Kaip ir anksčiau, ji pažymėjo, kad tapimas kultūros sostine nėra vienmetis renginys: turi būti sukurtas ilgalaikis įnašas į miesto kultūrą, padidintas jos prieinamumas ir tarptautinis miesto žinomumas. Esą Klaipėda sau galėtų išsikelti tikslą tapti realia atsvara Vilniui, kur šiuo metu susikoncentravusi didesnė dalis šalies kultūros.
Šnekėti, kiek kainuotų malonumas turėti tokį titulą, dar per anksti. Žinoma tiek, kad įvairius projektus dalinai finansuotų valstybė, būtų prašoma Europos Sąjungos fondų paramos. Anot N. Laužikienės, ekspertai sako, kad ne finansavimo dydis lems sėkmingumą, o idėjos ir gebėjimas tarpusavyje susitarti politikams.
Kaip nekeista, tiek valdantieji, tiek opozicija vieningai sutarė, kad toks titulas miestui reikalingas. Meras Vytautas Grubliauskas pažymėjo, kad tartis prie apskritojo stalo sukvies visų Taryboje esančių politinių jėgų atstovus. Opozicijos politikė Nina Puteikienė taip pat pozityviai atsiliepė apie planus, tik pageidavo, kad užuot rengus tokius "lengvosios kultūros" renginius, kaip Jūros šventė ar Džiazo festivalis, didesnis dėmesys būtų skiriamas rimtajai kultūrai.
Politikai vienbalsiai sutarė siekti tokio tikslo. Vis dėlto tai nebuvo vienintelis siūlymas pasiskelbti vienokia ar kitokia sostine. Štai Tarybos narys Viačeslavas Titovas siūlė tapti "Europos gamybos sostine", tačiau politikus labiausiai nustebino Žemaitijos prezidentu savo tituluojančio Justino Burbos pasisakymas posėdžio pradžioje.
"Po 2 metų Žemaitijai sukaks 1000 metų, todėl nuoširdžiai prašome Klaipėdą paskelbti Žemaitijos ekonomine sostine", - į politikus kreipėsi J. Burba.
Vėliau prašymas peraugo į reikalavimą, o kurį grindė tuo, kad Klaipėda yra didžiausias regiono miestas su gerai išvystyta ekonomika, o tokį sprendimą esą leidžia tarptautinė teisė ir šalies Konstitucija.
Vis dėlto įvairiais titulais save tituluojančio J. Burbos pasisakymas nuskambėjo mažų mažiausiai keistai. Istoriškai Klaipėdos miestas niekuomet nepriklausė Žemaitijos regionui. Beje, dar pernai kalbininkai nusprendė istorinės vietovės statusą turėjusią Mažąją Lietuvą įtraukti į vietovardžių sąrašą. Tai reiškia, kad Klaipėda oficialiai tapo įtvirtinto etnografinio Mažosios Lietuvos regiono dalimi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą