Klaipėdiečių gyvenimo kokybės gerinimas: misija įmanoma

Daugelis centro darbuotojų yra vyresnio amžiaus, pagal sveikatos apsaugos ministro rekomendacijas priklausantys rizikos grupei, o ką ir kalbėti apie itin pažeidžiamus jų klientus. Prasidėjus karantinui buvo išsigandę ir vieni, ir kiti, tačiau būtinoji pagalba buvo teikiama daugumai paslaugų gavėjų. Buvo ir jos atsisakiusiųjų iš baimės, ir tokių, kurie tik dėl jos ir išgyveno.

"Pasirodo, dar yra gerų žmonių. Man į namus atnešdavo pietus - geriau jau ir būti negali. Kai paskelbė tą karantiną, kad seniems nebegalima išeiti, jaučiausi kaip be teismo nuteistas. Per tuos mėnesius sužvėrėjau. Paskambinau savanoriams ir paklausiau, ką man daryti. Labai dėkingas esu socialinės paramos centro moterims, kurios man nešė maistą net sekmadieniais. Dėkingas ir "Klaipėdos baldų" savanoriams - puikiai atšvenčiau Velykas vienas namuose", - džiaugėsi 85 metų Jonas Mikulėnas.

AKIMIRKA. Partnerystės su Klaipėdos ROTARY klubais metu gimusi prasminga sociokultūrinė iniciatyva "Bičiuliška popietė".

Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė, jam vadovaujanti nuo pirmos dienos, didžiuojasi savo kolektyvu, dėkoja rėmėjams, be kurių geranoriškumo uostamiesčio senukai būtų likę be šilto maisto. Paramos gavėjai negaili gražių žodžių "Centro mergaitėms", jo direktorei, kurią vadina vardu. O Galina Sulojeva, patyrusi nepaskelbto karo Ukrainoje baisybes ir gaunanti bendrąsias paslaugas, netgi susirado redakciją ir įteikė laišką - toks buvo didelis jos noras padėkoti žmonėms, kurie kitus daro laimingus.

Bijojo, bet dirbo

"Labai didžiuojuosi savo komanda, žmonėmis, kurie ir karantino metu teikia būtinąsias socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. To nedarėme tik tuo atveju, jeigu patys žmonės atsisakė.

Visi - ir mūsų darbuotojai, ir prižiūrimi žmonės, ir jų artimieji - turėjome daug baimių. Dabar pamažu viskas jau grįžta į vėžes", - sako D. Stankaitienė. Centro vadovės teigimu, valdžios rekomendacija karantino metu neleisti dirbti vyresniems darbuotojams buvo neįmanoma misija, nes nemažai darbuotojų yra būtent tokio amžiaus. Su kiekvienu buvo pasikalbėta individualiai ir jie dirbo, tik keli turėjo nedarbingumo pažymą. Jiems buvo atliktos dvi patikros dėl COVID-19. Pasak D. Stankaitienės, žmonės buvo tiek išsigandę, kad kai kurie net nenorėjo tikrintis, nors tai daryti buvo privalu sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Buvo imtasi visų priemonių, kad centro darbuotojai nenuneštų viruso prižiūrimiems klaipėdečiams. Buvo labai neramu, kai Klaipėdos hospise susiformavo užkrato židinys, nes kai kurias paslaugas centro klientams teikė viena hospiso darbuotoja. Laimei, nė vienas centro darbuotojas, nė vienas klientas neužsikrėtė. Darbuotojai buvo ir yra aprūpinami visomis būtinomis priemonėmis. Centro vadovė džiaugiasi, kad gauta daug paramos - du ROTARY klubai parūpino ir dezinfekcinio skysčio, ir kaukių. Iš pradžių, kol neturėta kaukių, jas siuvo pačios centro darbuotojos ne tik sau, bet ir prižiūrimiems seneliams, kad šie jaustųsi ramiau.

"Maksimali pagarba jiems"

Centras nemažai investuoja į darbuotojų komandos, kurią sudaro 138-140 žmonių, kompetencijos tobulinimą. Jiems organizuojamos supervizijos, pokalbiai su psichologais, kadangi savo darbe jie susiduria su nuolatine įtampa. Per karantiną darbuotojai patyrė nemažai streso, gegužę jiems buvo organizuoti nuotoliniai streso valdymo ir mažinimo mokymai, kuriuose dalyvavo 120 darbuotojų.

VADOVĖ. Centro direktorę Dianą Stankaitienę darbuotojai ir klientai vadina vardu.

"Man susidarė įspūdis, kad kiekvienam jų labai rūpi jo darbas, bet jie yra pavargę. Nekalbant apie visą įtampos kupiną kontekstą, turint omenyje COVID-19, izoliacijas, tie žmonės yra dar didesnės įtampos zonoje. Tie, pas kuriuos jie eina, ne visada laukia ištiestomis rankomis, be to, ir jie gali būti viruso nešiotojai. Labai daug yra dirgiklių, kurie apsunkina socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojų profesinę veiklą ir gyvenimą. Maksimali pagarba jiems, nuoširdžiai dirbantiems šį sunkų darbą", - sakė mokymus vedęs "Stress Off" vadovas Lukas Mackevičius, streso valdymo ekspertas.

Pasak D. Stankaitienės, darbuotojai labai džiaugėsi jo rekomenduotais įrankiais valdyti stresą. Tai, ko išmoko patys, perdavė ir savo prižiūrimiems asmenims.

Birželį vyks nuotoliniai mokymai "Vitaminai savivertei", kuriuos ves psichologas Timas Petraitis. Juose planuoja dalyvauti 53 darbuotojai.

"Labai svarbu, kad komanda suprastų, kad reikia nuolat tobulėti. Organizuojame įvairius komandos stiprinimo renginius. Pavyzdžiui, sekmadienį darbuotojai kartu ėjo į muziejus, bendravo. Stengiamės kurti geresnius santykius tarp savo žmonių.

Socialiniams darbuotojams supervizija yra privaloma, jų padėjėjams - ne. Bet mes daliai jų irgi nupirkome supervizijos paslaugas. Supervizorė sakė, kad moterys pirmą ir antrą užsiėmimą nesustodamos kalbėjo apie visus sunkumus. Joms netgi reikėtų 10-ies supervizijos susitikimų, kad būtų suteikta profesionali pagalba. Mes prižiūrime senus žmones, kurie turi daug ligų, psichosocialinių problemų, tad mūsų darbuotojai neretai gauna neigiamų emocijų, kurios kaupiasi viduje. Manau, reikia kalbėtis su ministerijos atstovais, kad ir tiesiogiai su klientais kontaktuojantiems socialinių darbuotojų padėjėjams, ir lankomosios priežiūros darbuotojams supervizija būtų privaloma ir jai būtų skiriamas finansavimas", - sakė centro vadovė.

1 000 porcijų karšto maisto

D. Stankaitienė džiaugiasi, kad ir karantino metu atsirado rėmėjų. Maisto krepšelius ir karštą maistą gavo net 353 centro bendrųjų socialinių paslaugų gavėjai.

Karantino laikotarpiu centro darbuotojai ir savanoriai, tarp jų buvo ir pati centro direktorė, per dvidešimt dienų nuvežė pagyvenusiems ir neįgaliems klaipėdiečiams 1 000 karšto maisto porcijų. Centrui gavus paramą iš bendrovės "Philip Moris Lietuva" ir "Grūstės", karštas maistas buvo skirtas 56 klaipėdiečiams. Bendra paramos karštu maistu vertė - 1 000 Eur. Tai buvo labai didelė paspirtis žmonėms, kurie negalėjo išeiti iš namų.

Balandžio pradžioje tris šimtus maisto krepšelių centro darbuotojai ir savanoriai, tarp jų ir "Klaipėdos baldų" savanoriai, nuvežė klaipėdiečiams ir pradžiugino juos prieš Velykas. Bendra paramos maisto krepšeliais vertė - apie 9 000 Eur. Centras dėkoja "SBA baldai" vadovams ir darbuotojams už šventinius maisto krepšelius ir savanorystę. "Labai džiaugiuosi šia iniciatyva ir parama tokiu sunkiu laiku. Krepšelis buvo rimtas, kainavo beveik 30 eurų", - sakė centro direktorė.

Išdrįso ateiti į renginį

Centro darbuotojai stengiasi ne tik pamaitinti, prižiūrėti savo klientus, kad jie gyventų oriai, bet ir mažinti jų socialinę atskirtį. Neretai jiems organizuojamos įvairios išvykos. Šiemet vasarį centro klientai buvo nuvežti ir Jaunimo teatro spektaklį "Kultūros fabrike". O paskui kaip ir visų, taip ir centro planus sujaukė karantinas.

Daugelį renginių, skirtų centro 20-mečiui paminėti, teko nukelti. Tikimasi, kad jie vyks, kai tik bus galima.

Vieno renginio - "Bičiuliškos popietės", kuriame dalyvavo centro paslaugas gaunantys klaipėdiečiai, jie negali užmiršti iki šiol. Centrui jį organizuoti padėjo visi aštuoni uostamiesčio ROTARY klubai. Renginį vedė aktorė Eglė Jackaitė, koncertavo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos studentai ir dėstytojai. "Santykių palaikymas su savo klientais mums yra svarbus. Mūsų žmonės, taip ilgai užsibuvę namuose, pajuto bendravimo šilumą. Patys rotariečiai juos aptarnavo, vaišino. Labai gražūs atsiliepimai, esame dėkingi ir jiems, ir žmonėms, kurie lydėjo mūsų klientus į koncertą, ir patiems klientams, kad išdrįso ateiti", - kalbėjo centro direktorė.

Centras išaugo marškinėlius

D. Stankaitienės teigimu, socialinių paslaugų poreikis nuolat didėja dėl visuomenės senėjimo, emigracijos. Šiemet centrui skirtos papildomos septynios lankomosios priežiūros darbuotojų pareigybės, penkios pareigybės - Pagalbos namuose skyriuje ir dvi - Dienos socialinės globos skyriuje, tad sausį buvo galima paimti daugiau žmonių iš eilės ir padidinti paslaugų gavėjų skaičių per mėnesį.

Ir vis dėlto į eilę socialinėms paslaugoms gauti birželio pradžioje buvo įrašyti 95 klaipėdiečiai, techninių pagalbos priemonių laukia 15, dienos socialinės globos paslaugų namuose - 10, pagalbos į namus - 70. Pastaruoju metu eilės sumažėjo dėl karantino, kai klaipėdiečiai jų savanoriškai atsisakė arba numirė nesulaukę paslaugų, deja, tokia tendencija irgi stebima.

JOANA. Pagalbos namuose skyriaus klientė Joana Merkurjeva. Klaipėdos socialinės paramos centro nuotr.

"Eilių problemą galima spręsti tik skiriant papildomas pareigybes, kitų variantų nėra", - mano centro vadovė. Daugėja socialines paslaugas gaunančiųjų, tačiau nemažėja ir norinčiųjų jas gauti, todėl tenka prašyti papildomų pareigybių. Centro vadovė įsitikinusi, kad klaipėdiečiams, kurie neturi artimųjų Klaipėdoje, kurių artimieji dirba, turime padėti. "Nesakau, kad turime pasiekti tokį lygį, kad viską dėl žmonių gerovės perimtų socialinės tarnybos kaip Švedijoje. Manau, vaikai ir anūkai neturi pamiršti savo pareigos prižiūrėti tėvus ir senelius. Tikiuosi, kad karantinas paskatino suvokimą, jog buvimas kartu, rūpinimasis vieni kitais yra vertybė", - sako D. Stankaitienė. Pasak jos, centro ir skyrių vadovai turi siekiamybę mažinti darbuotojų sergamumą. Tačiau pasiekti tokį rodiklį, kuris būtų tinkamas, nebus lengva, nes nemaža dalis darbuotojų yra vyresnio amžiaus, o dar ir Korona atėjo. "Sensta ne tik visuomenė, bet ir socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, lankomosios priežiūros darbuotojai. Jaunų žmonių dirbti į socialinių paslaugų sektorių ateina per mažai. Skatiname darbuotojus dalyvauti Sveikatos biuro įgyvendinamuose sveikatos stiprinimo projektuose, tačiau mūsų moterys gali tai daryti tik po darbo, - kalbėjo centro direktorė. - Dar viena užburto rato problema - netelpame skirtose patalpose, kuriose įsikūrėme 2008 m. rugpjūtį, nes poreikis paslaugoms auga, taigi auga darbuotojų, kurie administruoja socialines paslaugas, pareigybių skaičius. Prieš 3 metus buvo skirtos kiek daugiau nei 20 kv. m. patalpos Taikos pr. 103, netoli buvusios "Eglės" parduotuvės, jame įkurtos 4 darbo vietos, tačiau matome, kad ir jų nepakanka. Vis keliu klausimą, kad mums reikėtų papildomų patalpų, ir visa komanda laukia, kad būtume išgirsti."

"Mes negalime visko padaryti"

Per tuos dvidešimt metų gerokai pasikeitė Klaipėdos socialinės paramos centro, kurio veikla reglamentuojama ne tik savivaldos, nacionaliniais, bet ir Europos Sąjungos norminiais aktais, be to, vis didėja reikalavimai teikiamų paslaugų kokybei. 2010 m. pradėta teikti dienos socialinės globos paslauga, 2013 m. kartu su socialiniais partneriais pradėtas bandomasis integralios pagalbos projektas. Centras vienas pirmųjų Lietuvoje gavo licenciją sveikatos priežiūros paslaugoms namuose teikti.

"Be stiprios komandos to nepadarytum. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi ja. Svarbi ne tik socialinių paslaugų plėtra, bet ir jų kokybė. Mūsų tikslas - gerinti klientų gyvenimo kokybę. Tai gana didelis iššūkis", - sako D. Stankaitienė. 2018 m. viduryje įstaigai suteiktas metodinio centro, kurių Lietuvoje yra tik šeši, iš jų trys - Klaipėdoje, statusas. Tai rodo, kad socialinių paslaugų sektoriaus įstaigos uostamiestyje yra aukšto lygio. Centro direktorė džiaugiasi, kad pastaraisiais metais gerokai padidėjo darbuotojų atlyginimai. Per dvejus metus lankomosios priežiūros darbuotojų atlyginimas didėjo 200-250 eurų.

"Dabar jau ne tiek daug darbuotojų išeina savo noru iš įstaigos. Savanoriška kaita gerokai sumažėjo", - teigė centro direktorė. Socialinės paramos centro vadovė pasidžiaugė ir tuo, kad Klaipėdoje yra aktyvi bendruomenė, informuoja apie įvairius atvejus. "Į pranešimus mes labai greitai reaguojame. Tačiau mes nesame greitoji medicininė pagalba ar gelbėjimo tarnyba. Neatsakome už benamius, jais rūpinasi mūsų socialinė partnerė BĮ Nakvynės namai, nedirbame ir su įvairias priklausomybes turinčiais žmonėmis. Mūsų įstaiga turi savo funkcijas ir jas vykdo. Socialiniai darbuotojai vyksta pas klientus į namus, vertina jų socialines situacijas ir poreikius socialinėms paslaugoms, o grįžę į įstaigą, privalo aprašyti situacijas, pateikti vertinimus, užpildyti daugybę popierių, skambinti į įvairias tarnybas, surašyti joms raštus, dėl rūpybos atstovauti teismuose. Veiklos mums tikrai netrūksta", - pasakojo D. Stankaitienė.

"Nepaliko manęs vienos"

45 metų Oksana Obločinska išsėtine skleroze serga nuo 21 metų, nevaikšto, tad gauna socialinės globos paslaugas namuose. "Gyvenu viena, mama ir tėvas mirę, brolis Anglijoje. Visa laimė, kad yra dienos socialinės globos paslaugos ir tokia įstaiga. Jos paslaugas gaunu nuo 2000-ųjų. Pas mane kasdien darbo dienomis ateina moteris. Ir valgyti padaro, ir nuperka tai, ko reikia, parduotuvėje, ir grindis išplauna, ir viryklę nuvalo, ir pasišneka su manimi, ir pabendrauja. Neturiu jokių priekaištų darbuotojoms, viską padaro, ko reikia. Esu labai patenkinta, visos moterys, kurios pas mane ateina, geros", - sakė Oksana.

OKSANA. Dienos socialinės globos skyriaus klientė Oksana Obločinska (vežimėlyje), už jos draugė Angelė, o dešinėje bendruomenės slaugytoja Leonora Norkienė.

Tokias pat paslaugas gauna ir 60 metų Danutė Bulotė. Vienas sūnus gyvena užsienyje, kitas žuvęs, turi vyrą, tačiau abu su juo yra neįgalūs.

"Kai prasidėjo karantinas, nežinojau, ar kas beateis pas mane. Bet buvau aprūpinta viskuo, ko man reikėjo. Esu labai patenkinta tiek darbuotojais, kurie pas mane dirba, tiek ponia Stankaitiene, kurios užsispyrimo dėka gavau socialinį būstą. Ji pati pasiskambina ir paklausia, ar man nieko netrūksta, aplanko ir ne tik per šventes. Lankomosios priežiūros darbuotoja Danutė Razutienė mane prižiūri senokai ir per karantiną nepaliko manęs vienos, ateina po keturias valandas kasdien, kaip visada. Nebijojau, kad ji atneš virusą, nes mano Danutė yra labai atsakinga, turi šeimą, labai saugosi ir mane saugo. Slaugytoja Dalytė Fabijonavičienė irgi prižiūri profesionaliai, nuolat gaunu palaikymą ir patarimų sveikatos stiprinimo klausimais. Mane supa labai geri žmonės ir man bendravimo netrūksta", - pasakojo Danutė.

DANUTĖ. Dienos socialinės globos skyriaus klientė Danutė Bulotė su vyru Zigmu ir lankomosios priežiūros darbuotoja Danutė Razutienė.

Moteris serga reumatoidiniu artritu, neturi vienos kojos, sėdi neįgaliojo vėžimėlyje. Pagalbą ji gauna seniai, o kai amputavo koją, prireikė ir daugiau priežiūros valandų.

"Pati viena neišgyvenčiau"

Vidai Karpovai teikiama pagalbos į namus paslauga. "Be tos pagalbos pati viena neišgyvenčiau ir sausį bus dveji metai, kai aš naudojuosi jos pagalba. Manau, kad tokių žmonių kaip aš yra nemažai Klaipėdoje, todėl paslaugos yra ypač reikalingos. Ar reikia nueiti pas gydytoją, ar valgyti atnešti, visada maloniai padeda. Šioje srityje ne kiekvienas žmogus gali dirbti. Mano lankomosios priežiūros darbuotoja Jovita - nuostabus žmogus, turintis gerą širdį. Ir per karantiną nepaliko manęs vienos. Jeigu jai ir nereikia eiti pas mane, vis tiek paskambina, paklausia, kaip aš jaučiuosi, gal ko nors reikia. Aš per karantiną net į koridorių nebuvau išėjusi, labai saugojausi. Tik dabar man šuniuką parvežė, tai su juo išeinu į lauką", - pasakojo 71 metų moteris.

Ji serga cukriniu diabetu, gydytojams atsisakius operuoti stuburą, kenčia sunkias pasekmes, turi širdies problemų. Ponia Vida turi tris vaikus. Dukra gyvena Rusijoje, vienas sūnus - Amerikoje, kitas plaukia į jūrą. Turėjo grįžti po dviejų mėnesių, bet dėl koronaviruso negrįžta jau ketvirtas mėnuo, nors ir šiaip retai būna Klaipėdoje.

Pagalbos į namus paslaugas gauna ir Joana Merkurjeva, kuriai netrukus sukaks 82 metai. "Duok Dieve, kad visi viršininkai būtų tokie, kad taip rūpintųsi žmonėmis kaip Diana. Ji labai gera direktorė, pasakiškas žmogus, labai užjaučiantis. Nuo 2007 metų naudojuosi centro paslaugomis.

Esu vieniša, sūnų palaidojau 2011 metais. Jeigu ne centro darbuotojos, turbūt būčiau neišgyvenusi arba seniai galą pasidariusi.

Pati Stankaitienė pas mane yra atvažiavusi. Aš "blūdijau", 45 metų sūnų palaidojau. Jau 5 metus pas mane ateina lankomosios priežiūros darbuotoja Aldona Pavilionienė. Trūksta žodžių, kalbant apie jos geranoriškumą, bendravimo etiką. Esu aprūpinta viskuo ir esu labai patenkinta. Ir maisto atneša, kai gauna iš rėmėjų, juk žinote, kokios pensijos yra. Kai buvo mano 80-metis, pasveikino, per šventes visada dovanėlių gaunu. Nuodėmė būtų skųstis. Jeigu man būtų reikėję jaunystėje dirbti su senais skrabalais, neįsivaizduoju, kaip tai būčiau dariusi. Tai ne mano charakteriui. Čia reikia turėti taurią širdį, juk mes visos dabar esame nusenusios ir bjaurios. Aš irgi ne dovana. Nevaikštau, tik mane nuveža į polikliniką, ligoninę, ir viskas. Tiesa, buvau renginyje sausio mėnesį ir džiaugiuosi, kad mumis taip nuoširdžiai rūpinosi rotariečiai ir centro darbuotojai", - kalbėjo senolė.