IŽA kritikuoja EP darbo grupę: atsisakyta išklausyti teisės ekspertą

Taip blokuojama galimybė išsakyti teisinius argumentus, pristatyti IŽA laimėtą bylą Europos Sąjungos (ES) Bendrajame teisme prieš Europos Komisiją (EK), kuri buvo atmetusi asociacijos skundą dėl LRT finansavimo modelio suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis.

Lietuvos atstovai EP prašė sudaryti galimybę EP Darbo grupės nariams pristatyti IŽA laimėtą bylą ES Bendrajame teisme prieš EK. Šį pristatymą buvo pasirengęs atlikti teisės ekspertas, atstovaujantis asociaciją EK bei atstovavęs IŽA byloje ES Bendrajame teisme.

Atkreipiamas dėmesys, kad IŽA jau beveik 10 metų kelia klausimą dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo veiklos ir finansavimo teisinio reguliavimo atitikimo EK nustatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, nustebino tai, jog EP darbo grupė, kurios tikslas yra visapusiškai įvertinti Lietuvoje svarstomo visuomeninio transliuotojo valdymo ir finansavimo modelio galimus pakeitimus, atsisakė išklausyti profesionalų teisės ekspertą.

„Tai kelia abejonių dėl diskusijos atvirumo ir skaidrumo. Tai galima vertinti kaip signalą, kad šioje EP darbo grupėje yra nepageidaujami profesionalūs teisės ekspertai, galintys paaiškinti teisinius procesus, susijusius su IŽA pateiktu skundu EK, laimėta byla ES Bendrajame teisme prieš EK, kodėl šalys privalo derinti su EK visuomeninių transliuotojų valdymo ir finansavimo modelių pakeitimus“, – sako  L.Bušinskaitė.

Tokie sprendimai prieštarauja deklaruojamiems žodžio laisvės, įvairovės ir skaidrumo principams.

Kai profesionaliam ekspertui neleidžiama pasisakyti tema, kurioje jis turi išskirtinį teisinį įdirbį, akivaizdu, kad laisvos nuomonės išsakymo galimybės yra ribojamos. Tai paradoksalu, turint omenyje, kad pati darbo grupė formuojama tariamai siekiant stiprinti atvirumą ir nepriklausomumą medijų srityje.

IŽA tikisi, kad EP darbo grupė dar ras būdų atsižvelgti į visą prieinamą ekspertinę informaciją, įskaitant ir tai, kuri atsirado dėl asociacijos inicijuotų teisinių procesų Europos Sąjungos institucijose. 

Tik taip galutinės rekomendacijos Lietuvai gali būti objektyvios, teisiškai pagrįstos ir realiai prisidedančios prie skaidraus ir europietiškai stipraus LRT modelio.