O Klaipėdos savivaldybei atrodo, kad „Klasco“ tik imituoja pastangas pašalinti taršių produktų krovą iš savo teritorijos – ignoruoja inovatyviuosius metodus ir technologijas, jūrų uosto ir miesto planuose numatytus sprendinius dėl ūkinės veiklos plėtros.
„Klasco“ vadovybė pasipiktinusi
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU) vykstančių krovos darbų perkėlimas atokiau gyvenamųjų namų – uostamiesčio gyventojams skaudi tema, ja nuolat domisi, į diskusijas įsitraukia visuomenininkai, pastaruoju metu išsijudino ir miesto savivaldybė.
„Klasco“ vadovams gavus žodinį leidimą geležies rūdos krovą perkelti į dvi toliau nuo Vitės gyvenamojo kvartalo esančias krantines, savivaldybė pareiškė, kad krovinių perstumdymas iš vienos vietos į kitą taršos nepašalintų. Tačiau uostininkams tokia miesto valdžios pozicija visiškai nesuprantama.
„Stengiamės rizikingus krovos darbus atitraukti toliau nuo gyvenamųjų namų, dar labiau sumažinti tikimybę, kad kietosios dalelės gali patekti į miesto aplinką. Klaipėdos savivaldybės pareiškimai mus glumina – jeigu nepritaria mūsų pastangoms, tai kieno interesus ji tada gina?“, – svarstė „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.
Įmonė – aplinkosaugos akiratyje
S.Štumbergas stebisi ir, pasak jo, visuomenę klaidinančiais Klaipėdos savivaldybės kaltinimais dėl tariamos iš uosto į miestą sklindančios oro taršos: „Šiemet prie „Klasco“ įrengtos oro kokybės tyrimų stotelės nefiksavo jokių paros normatyvų viršijimų.
Kasdieniai rodmenys buvo daug mažesni nei dviejų miesto gatvėse įrengtų tokių pat stotelių, fiksuojančių į orą patenkančių kietųjų dalelių kiekio“.
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos nurodymu „Klasco“ veiklos neplaninę patikrą atliko Šiaulių regiono aplinkosaugos specialistai. Jokių rimtesnių įstatymų pažeidimų, neskaitant „popierinių“ formalumų neatitikimo, jie nenustatė.
Neplaninė „Klasco“ patikra vyko daugiau nei mėnesį, įmonei to nežinant, pasitelkus pasitelkus net ir dronus.
Aplinkosaugininkai geležies rūdos krovą, S.Štumbergo žiniomis, stebėjo ir iš katerių, plaukiodami uosto akvatorija.
Veikla ar tik viešųjų ryšių akcija?
„Vertinant pastarųjų tyrimų rezultatus akivaizdu, kad tvarkomės efektyviai ir veiksmingai. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad „Klasco“ veikla atitiktų poveikio aplinkai normatyvus. Laukiame Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimų rezultatų, kurie, tikiuosi, padėtų tašką diskusijose dėl taršos kilmės. Gal pasibaigs ir kaltininkų paieškos“, – vylėsi „Klasco“ vadovas.
Klaipėdos savivaldybė „Klasco“ informacija nepasitiki, baiminasi, kad oro tarša nebus eliminuota. Sumanius geležies rūdos krovą perkelti į gretimas teritorijas, esą neatsižvelgiama į galiojantį detalųjį planą, į miesto bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) bendrųjų planų sprendinius.
„Vertiname ne žodžius, viešųjų ryšių žavesį, o veiksmus. Šiandieninė „Klasco“ veikla, mums, deja, neįkvepia vilčių, kad bus atsižvelgta į teisėtus uostamiesčio gyventojų lūkesčius gyventi švarioje aplinkoje.
Lakius „Klasco“ krovinius šiek tiek patraukus į šoną, oro taršos problema iš esmės nebus išspręsta, o gal net ir pagilinta“, – tvirtina Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Baimė dėl dar didesnės taršos
Pasak G.Neniškio, tokią išvadą Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė konsultantų įmonė „Nomine Consult“ po to, kai išnagrinėjo „Klasco“ planuojamos geležies rūdos krovos ir sandėliavimo kitoje vietoje informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV).
Savivaldybė pažymi, kad skundai dėl oro taršos grindžiami nemenka tikimybe, kad pagrindinis šaltinis – birių produktų krova uosto teritorijoje, kur veikia koncerno „Achemos grupės“ antrinė įmonė „Klasco“, nors pastaroji visada neigė kaltinimus.
„Klasco“ pozicija nekinta, tai rodo informacija aplinkosaugininkams ir mums. Joje pažymėta, kad pernai nuo vasario iki spalio pabaigos vidutinė kietųjų dalelių paros koncentracija „Klasco“ veiklos teritorijoje viršyta septynis kartus.
Negano to, atvirose „Klasco“ aikštelėse planuojami dar devyni nauji oro taršos šaltiniai – metinis kietųjų dalelių išmetimo į aplinką kiekis tada pasiektų 900 kg/m“, – nerimauja G.Neniškis.
Nepaiso ir uosto, ir miesto planų
G.Neniškis stebisi, kodėl „Klasco“ neplanuoja naujų priemonių oro taršai mažinti, nors PAV atrankos dokumentuose nurodyta – birius dulkančius krovinius sandėliuoti arba perkrauti uždaru būdu, transporteriai turi būti izoliuoti, vamzdynai – hermetizuoti, dulkių surinkimo sistemos – su filtrais ir valymo įrenginiais.
Savivaldybė teigia, kad „Klasco“ nurodomos geležies rūdos krovos atvirose aikštelėse būdai ir technologijos, oro taršos mažinimo priemonės neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kelia daug abejonių dėl efektyvumo ir pakankamumo, dulkanti geležies rūda atvirai kraunama ir dabar.
„Planuojant veiklą kitose krantinėse, neatsižvelgta į „Klasco“ nuomojamos uosto žemės Naujosios Uosto gatvės detaliojo plano sprendinius, kur geležies rūdos krova arba sandėliavimas išvis nenumatytas. Informacijoje atrankai dėl PAV neatsižvelgiama ir į KVJU bendrojo plano sprendinius“, – teigia G.Neniškis.
Nuo krantinių sklinda triukšmas
KVJU bendrajame plane nurodoma, kad uosto veikla esamose teritorijose turi apimti ne tik intensyvesnį jų užstatymą kroviniams, jų saugojimui skirtais pastatais, bet ir pažangias technologijas, maksimaliai išnaudoti uosto žemę, susisiekimo infrastruktūros pajėgumus, keltų kuo mažesnį poveikį aplinkai, žmonių sveikatai.
Pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, birių ir naftos produktų krova turi vykti naudojant iki minimumo lakiųjų medžiagų sklaidą aplinkoje slopinančias technologijas, nekeliant nepatogumų žmonėms. Šalia miesto centro įsikūrusioms uosto įmonėms taikytini griežtesni oro taršos normatyvai.
G.Neniškis atkreipia dėmesį ir į triukšmą, sklindantį iš „Klasco“ teritorijos: „Būtina nurodyti ne tik stacionaraus akustinio triukšmo sklaidos matematinio modeliavimo rezultatus, bet atlikti ir suminį modeliavimą“.
Sudomino kanadiečių patirtis
„Klasco“ specialistai parengtame aplinkosaugos priemonių plane, be kita ko, nurodo krovos teritorijose projektuosiantys apsaugos sienas, sulaikančias vėją ir kietųjų dalelių sklaidą ore.
Industrinius statinius, kurių aukštis – iki 8 metrų, planuojama įrengti atvirose „Klasco“ aikštelėse, kuriose dulkantys kroviniai laikomi ir kraunami į laivus. Tokie įrenginiai jau pastatyti kitų valstybių uostuose.
Kanadoje patentuota apsaugos nuo vėjo įranga „Dust Tamer“ tris dešimtmečius sėkmingai naudojama JAV, Europoje, Australijoje, Pietų Amerikoje. Kitų uostų patirtis, mokslininkų tyrimai patvirtina puikius rezultatus.
Dulkančius produktus kraunančiose uostų teritorijose „Dust Tamer“ sienos ir ekranai sumažina vėjo greitį, o taip pat ir pakeltų kietųjų dalelių sklaidą ore.
Tokia įranga gana patvari – Šiaurės Amerikos uostuose vėjo sienų, naudojamų atšiauraus klimato sąlygomis, per ketvirtį amžiaus, neišvertė uraganai, nesugadino pūgos.
Nuo dulkių apsaugos vėjo sienos
„Klasco“ teigia, jog stebimos lietaus nuotekos, valomi šuliniai ir vamzdynai. Atvirose aikštelėse šalia Vitės kvartalo, kur kraunama geležies rūda, vasarą dulkes slopina šešios vandens rūko patrankos, transporterių juostomis slenkantys kroviniai irgi drėkinami.
Įmonės darbuotojai taip pat laisto ir valo privažiavimo kelius, technologines zonas, krovinių aikšteles, vasarą prižiūri už tvoros šalia esančio Vitės kvartalo gatves.
„Krovos zonose pastatę vėjo sienas, suvaldysime bet kokią oro taršą. Nauja įranga mums gali atsieiti iki pusės milijono eurų“, – į ateitį optimistiškai žvelgia V.Štumbergas.
„Klasco“ yra pajėgiausia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įmonė – per trejus metus į aplinkosaugą, krovos procesus spartinančią techniką investavo daugiau kaip milijoną ir planuoja išleisti dar 3 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą