Savaitgalį sukanka treji metai, kai Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Pasiūlyta kremavimo paslauga iš esmės pakeitė laidojimo tradicijas šalyje – vis daugiau gyventojų renkasi laidojimo būdą kremuojant. Pirmaisiais Kėdainių krematoriumo veiklos metais buvo kremuota 1360 mirusiųjų palaikų, šiais metais, skaičiuojant pagal vidutinį kremacijų kiekį per mėnesį, jų gali būti apie 3000. Atsižvelgdama į tendencijas, krematoriumą valdanti bendrovė „K2 LT“ planuoja antros kremavimo linijos paleidimą bei plėtrą į didžiuosius Lietuvos miestus.
Bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko teigimu, žvelgiant į perspektyvą, jau dabar reikėtų planuoti ir paslaugos prieinamumo plėtrą. „Nors Kėdainiai yra pačiame Lietuvos centre, kurį patogu pasiekti iš įvairių šalies miestų, vis dėlto, augant paklausai, Rytų ir Vakarų Lietuvai prireiks turėti po savo krematoriumą, – įsitikinęs V. Labanauskas. – Iš patirties žinodami, kad krematoriumo projekto įgyvendinimo procesas nuo idėjos iki objekto paleidimo trunka keletą metų, planuojame kitąmet pradėti žemės plotų paiešką Vilniuje ir Klaipėdoje, kur statytume krematoriumus.“
„Kremavimo paslaugos dinamika rodo, kad per trejetą metų šalies gyventojai pripažino kremavimą kaip ekonomišką, estetišką ir ekologišką laidojimo būdą. Didelį vaidmenį suvaidino ir emocinis veiksnys – įvertinta galimybė kremuoti mirusiuosius gimtinėje, – sako V. Labanauskas. – Krematoriumo atsiradimas paskatino akivaizdžius pokyčius visoje šalyje – jau ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose randasi kolumbariumai, skirti laikyti urnas su kremuotų mirusiųjų pelenais. Kolumbariumų buvimas arti gyvenamosios vietos, savo ruožtu, irgi skatina rinktis kremavimą.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą