1951 metais į Klaipėdą nuo Jurbarko atvažiavo panelė Anelė Marija ir įsidarbino "Trinyčiuose". Kai Kostas Gedvilas pradėjo kibirkščiuoti akimis jos pusėn, Anelė savųjų nenuleisdavo žemyn - tarsi prožektoriais pakibirkščiuodavo atgal.
Neprašmatnios vedybos
Kostas jau pradėjo galvoti apie vestuves. Tik štai klausimas - kur parsivesti pačią? Šeimos lizdui sukti butas, kuriame gyveno, nelabai buvo tikęs. Betonuotojų brigadininkas Kostas nukulniavo savo rūpesčio "Trinyčių" vadovui iškloti. Tas, išklausęs darbininko, mįslingai patarė: "Jeigu jau būtum vedęs, butą skirti mažiau kliūčių būtų."
Tos užuominos Kostui pakako: 1952 m. lapkričio 3 d. stvėrė Anelę Mariją už rankos ir nusivedė į "zagsą". Tuomet nei kokių eilių būdavo, nei apmąstymų mėnesių skirdavo. Atėjo pora, padėjo parašus sąsiuvinyje - ir jau šeima. Taip atsitiko ir Gedvilams.
Po vedybų "ceremonijos" abu grįžo tęsti darbų "Trinyčiuose". Fabriko vadovas pažadą tesėjo: nurodė butą, kuriame ką tik "susiregistravusi" pora galėtų apsigyventi. Ir tai buvo butas Bangų g. 19A name. O paskui vienas po kito radosi Gedviliukai: Algimantas, Jonas, Alfredas, Laimutė. Sulaukę pilnametystės, Algimantas ir Alfredas Prekybos uoste dirbo, Jonas - remontininku "Trinyčiuose". Duktė Laimutė įvairiuose darbuose save išbandė, o dabar "karjerą" tęsia Vokietijoje.
Ateities vardan
Nors pagal anuos metus betonuotojams neblogai mokėjo, tačiau teisingos valstietiškos prigimties K. Gedvilas, žvelgdamas toli į priekį, jau galvojo, kaip reikės apvesdinti vaikus - "plikų" į pasaulį neketino paleisti. Nes vyrą, patyrusį, ką reiškia iš 19 vaikų šeimos plikam ir basam į "svietą" tapnoti, mintys apie panašią jo paties vaikų ateitį nupurtydavo tarsi elektros išlydis.
"Ataręs" šešias dienas "Trinyčių" nuolatinėse statybose, atlikęs prievoles Klaipėdos griuvėsius valyti, sekmadieniais dirbdavo "sau" - kam pamatus pamūryti, kam duobę išrausti ir betonuoti. Bet nuo tų atsitiktinių uždarbių vaikams daug rublių neatidėsi. Taigi su Vaclovu Budginu, tuo, kuris visiems Bangų 19 ir 19A namų kaimynams kiaules skersdavo, susigalvojo auginti daržoves. Iš pradžių darže prie namų. Įsitikinę, kad visai neblogas "biznis" išeina, pradėjo mąstyti, kaip tą veiklą plėsti.
Trys arai
Dabar bandoma teigti - sovietmetis visiškai užslopino verslumą. Su tuo sutikčiau tik iš dalies. Nes mano aplinkoje daug kas ir daug kuo vertėsi: siuvėjavo, taisė batus, radijo aparatus, virė spurgas, sukdavo popierines ir vaškines rožes, pindavo vainikus ir t. t. Tikras verslumo bumas prasidėjo, kai valdiškuose darbuose pradėjo dalinti po tris arus žemės. Mano tėvas irgi buvo juos pasiėmęs, tačiau net bulvių užsiauginti savo reikmėms taip ir nesugebėjome...
O štai "Trinyčių" betonuotojui K. Gedvilui tie 3 arai buvo lemtingi. Su kaimynu Budginu pradėjo auginti ir puoselėti kopūstus.
"Kai subręsdavo jų derlius, imdavau atostogų ir kiekvieną dieną prekiaudavau, o naktį eidavau vietos užsiimti labiau judrioje turgaus vietoje. Mat tuomet sulaukdavau ir daugiau pirkėjų. Puikiai prisimenu, kaip prekyvietėje budėjome naktį per 1967-ųjų uraganą. Nuo halės nuplėšė stogą, išvartė prekystalius, o mes neišsibėgiojome. Stovėjome lyg grandinėmis prirakinti. Dieną "targavoji", pavargsti kaip šuva, o naktį eini sargybą prekybos vietoje. Žinoma, sunkus tas darbas buvo, tačiau pelningas. Pelningas tiek, kad už per vieną sezoną parduotus kopūstus galėjau nusipirkti naują žigulį",- pasakojo K. Gedvilas.
Bet tuomet jau sklypo prie namo nebepakako. K. Gedvilas ir V. Budginas pradėjo nuomotis žemę ir iš kolūkiečių. Štai tuomet per sezoną ir pardavė kopūstų tiek, kad galėjo automobilį įpirkti.
Klaipėdoje žmonės prisidurdavo su amatais, daržininkyste, o Kaune klestėjo audinių fermos. Ten ir radosi pirmieji pogrindiniai Lietuvos milijonieriai, nes audinių auginimas buvo itin pelningas verslas. Ir nieko nuostabaus, kad kauniečiai visus Lietuvoje buvo perspjovę automobilių skaičiumi. Klaipėdiečiai kauniečius pasivijo tik tuomet, kai plaukiantiems į užsienio uostus jūreiviams buvo suteikta teisė parsivežti automobilį. Užsimezgė automobilių gabenimo iš užsienių "biznio" etapas. Esą mašiną jūrininkas perka sau, o parsiplukdęs sėkmingai parduodavo, nes paskyros moskvičiams, žiguliams įmonėse ir įstaigose vis dar tebebuvo retas reiškinys.
Žiguliuko vertė
Nusipirkti mašiną anuomet buvo ne kiekvieno nosiai. 4 tūkstančius rublių šeimai sukaupti - tiek kainavo žiguliukas - buvo iš fantastikos srities. Iš fantastikos srities buvo ir paskyra. Ją turėjo "padovanoti" administracija ir profsąjungos komitetas. Taip pat ne kiekvienam mašinos užsigeidusiam. Ją turėjai užsitarnauti nepriekaištingu darbu, visuomenine veikla. Nors Kostas nuolat buvo premijuojamas "Trinyčiuose", paskyros automobiliui niekas nesiūlydavo.
Tačiau Gedvilai nė kiek nesusvyravo, kai toji paskyra mašinai buvo pasiūlyta Anelei Marijai Gedvilienei, dirbusiai valytoja butų tarnyboje. K. Gedvilas labiau orientavosi į verslo reikalus, o ne šeimos iškylas automobiliu. Juo galėjai apvažiuoti daržininkystės ūkius, o ir daržovėmis prekiauti patraukti kad ir į Kauną. Benzinas tuomet nebuvo aukso vertės...
Šiandien 89 metų K. Gedvilas atsidėjęs sodui. Nors dabar gyvena ne Bangų gatvėje, o Herkaus Manto, vokiškame name, prie kurio irgi turi sklypelį, neretai aplanko buvusius kaimynus iš Bangų g. 19-ojo namo: ką gimtadienio, ką vardadienio proga pasveikina. Paklaustas apie gyvenimo džiaugsmingiausius momentus, ilgai galvojęs, taip nieko ir neatsakė...
Anonsas
O kitą antradienį keliausime į S. Nėries gatvės 10-14 namus. Viename jų, buvusioje siaurojo geležinkelio stotyje, dabar veikia restoranas "XIX amžius", kituose pokariu gyveno legendinio krepšininko Modesto Paulausko, Klaipėdos garbės piliečio Valentino Greičiūno šeimos. Prašome atsiliepti kitus šių namų gyventojus ar jų palikuonis tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected]
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą