Pasak archyvuose dirbančių specialistų, pastaraisiais metais pastebimas augantis ne tik istorikų bendruomenės susidomėjimas praeitimi. Žmonės ieško informacijos apie giminės šaknis, protėvių valdytą turtą, asmenys iš įvairių šalių kreipiasi dėl įrodymų apie darbo stažą, įgytą gyvenant Klaipėdoje, o kai kurios damos archyvarus užverčia prašymais surasti tikslų jų gimimo laiką, mat labai domisi ezoterika ir horoskopais.
Kelios saugyklos
Savivaldybės archyvo darbą koordinuoja Klaipėdos apskrities archyvas ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
Miesto archyve saugomi likviduotų juridinių asmenų veiklos dokumentai, įrengtos 4 saugyklos Herkaus Manto, Liepų, Danės ir Debreceno gatvėse. Skaičiuojama, kad šiuo metu jose sukaupti 3 128 dokumentų fondai, o seniausiu įvardinamas 1945 m. Klaipėdos statybos tresto dokumentų fondas.
Likviduotų juridinių asmenų dokumentų saugojimo terminai pastaraisiais metais buvo gerokai sutrumpinti. Pavyzdžiui, atleistų darbuotojų asmens bylos iki 2011 m. kovo buvo saugomos 75 metus, nuo šios datos terminas sutrumpintas iki 50 m., nuo pernai lapkričio saugojimo terminas jau siekia tik 10 metų. Pasibaigus nurodytam terminui dokumentai, neturintys išliekamosios vertės, išimami iš lentynų ir tampa paprasčiausia makulatūra.
Lobiai istorikams
Į saugyklas "Vakarų ekspreso" žurnalistus lydėjo Klaipėdos miesto savivaldybės archyvo vyriausioji specialistė Dalia Pozneckienė, čia dirbanti nuo 1995 m. pabaigos. Pasak jos, archyvai istorikams yra tikros aukso kasyklos, mat galima rasti unikalių įrašų apie miesto praeitį - gyventojus, statinius, jų vertę.
Vis dėlto reikia nemažai stengtis, kad istoriškai vertingi popieriai papultų į specialistų rankas. Uostamiesčio įmonių archyvuose galima rasti nemažai svarbios informacijos, tačiau būna, kad bankrutuodamos įmonės dokumentus paprasčiausiai sunaikina.
"Visa laimė, kad administratorių biuras, koordinuojantis įmonių bankrotus, labai gražiai su mumis bendrauja ir tik jų dėka buvo išsaugota daug svarbių bylų, namų knygų su informacija apie senosios Klaipėdos pastatus, gyventojus. Apie 400 tokių bylų jau atiduota apskrities archyvui nuolatiniam saugojimui. Iš tokių šaltinių disertaciją apie Klaipėdos praeitį parašyti būtų vieni niekai. O juk kiek mes dar daug apie ją nežinom!" - entuziastingai pasakoja D. Pozneckienė.
Ji sako neprisimenanti, jog kuri nors įmonė pati paskambintų ir pakviestų archyvarus atvažiuoti pasižiūrėti, ar pas juos yra kokių nors reikšmingų dokumentų.
"Svarbiausia, kad pinigų jiems mokėti nereikėtų, nė vieno cento. Atvažiuotume, tik pasikvieskite. Patarsime, kaip reikia tvarkytis su dokumentais, nereikės samdyti pašalinių žmonių, mokėti jiems didelių pinigų už popierių sunaikinimą. Ir pinigų sutaupysite, ir istoriją išsaugosite", - sako D. Pozneckienė.
Paprasti gyventojai, norėdami pasiūlyti dokumentų, taip pat nesikreipia. Juos domina tik informacija, galimai naudinga patiems. Pavyzdžiui, pastatų ar žemės nuosavybę įrodantys dokumentai. Pokalbininkė neslepia, jog specialistams tenka patiems lankytis apleistuose pastatuose, net griuvėsiuose, ieškant galimai vertingų popierių.
"Vis šio to atrandu. Ir pačioje Savivaldybėje yra 1949 metų nacionalizavimo dokumentų, kuriuos atiduosime apskrities archyvui. Skauda širdį, norisi juos dar panagrinėti, taip įdomu, - kalbėjo D. Pozneckienė. - Visko turime, miestas yra pilnas paslapčių, tik reikia labai mylėti jį ir nebūti abejingiems."
Galybė informacijos
Saugykloje Debreceno g. kaupiami Savivaldybės Švietimo skyriaus dokumentai: informacija apie darbuotojų atlyginimus, įvairūs įsakymai, mokyklų, darželių dokumentai.
"Yra dar su vokiškais Mėmelio antspaudais", - pasakoja per keliolika sekundžių vieną seniausių dokumentų, datuotą 1945 metais, tolimoje lentynoje suradusi per 30 metų archyvare dirbanti Lina Vaitkevičiūtė.
Šiame aplanke susegti tuomečio Klaipėdos pirmojo darželio darbuotojų algalapiai, išmarginti įvairiausiomis išmokėtomis sumomis ir parašais, įvairūs įsakymai su antspaudais. Įdomi detalė, jog įrašai apie atlyginimus padaryti rašalu, o vadovas tai patvirtindavo pasirašydamas raudonu pieštuku. Pasak archyvo darbuotojų L. Vaitkevičiūtės ir Nijolės Paulauskienės, šis dokumentas yra unikalus.
Kitoje saugyklos pusėje - Lietuvos jūrų laivininkystės fondas: informacija apie jūrininkų atlyginimus, visų darbuotojų asmens bylos, įsakymai personalo klausimais ir t. t.
"Laivininkystės bylų yra apie 12 tūkstančių. Turime nuo 1962 iki 2001 metų, nes iki 2001-ųjų tai buvo valstybinė įmonė, o vėliau tapo privati ir pati turi tvarkytis savo dokumentus. Čia - alaus daryklos "Švyturys" tarybinio laikotarpio dokumentai. Jos archyvą tvarko samdyta įmonė, darykla pati sprendė, kokius dokumentus palikti, o kokius - sunaikinti. Dar yra Mechanizacijos remonto baras, visi jo dokumentai. Taip pat yra Kelionių ir ekskursijų biuro dokumentai, tik šimtas bylelių. Dar saugomas "Klaipėdos kelių" dokumentų fondas. Jų paprašėme atiduoti viską, nes įmonei buvo paskelbtas bankrotas - jiems jau jokio skirtumo, tvarkyti nereikėjo, o Nijolė viską sutvarkė", - pasakojo D. Pozneckienė.
Darbo trūkumu archyvarės tikrai negali skųstis - skaičiuoja, kad per dieną su krūvomis popierių atvyksta bent 2-3 bankroto administratoriai. Pasak N. Paulauskienės, priklausomai nuo įmonės dydžio ir sukauptos informacijos kiekio, priimant dokumentus į archyvą, juos sutvarkyti pagal reikalavimus trunka mėnesį ar dar ilgiau.
"Mūsų visuomenė perėjimui prie elektroninės dokumentų apskaitos dar nepribrendo. Aišku, dabar Lietuvoje yra laikotarpis, kai duomenų bazes turi Valstybinė mokesčių inspekcija, "Sodra" ir panašiai, bet tarybinio laikotarpio duomenis paversti elektroniniais būtų nesąmonė", - mano D. Pozneckienė, pabrėžusi, jog tai ne tik užimtų pernelyg daug laiko, bet ir nebūtų įsivaizduojamos didelės naudos, mat ne visi dokumentai yra vertingi.
Sunku įskaityti
Saugykloje Herkaus Manto gatvėje laikomi likviduotų didžiųjų pramonės įmonių fondai, kai kurie pildomi praktiškai kasdien.
"Pavyzdžiui, "Trinyčiai", "Gulbė", mėsos kombinatas, kojinių fabrikas, "Sirijus", spaustuvė "Rytas", - čia visi jų dokumentai", - ranka link didžiulių, maždaug 3 metrų aukščio lentynų, pilnų aplankų, mosteli D. Pozneckienė.
Saugykloje dokumentus archyvarės rikiuoja pagal susikurtą sistemą, kad būtų lengviau rasti reikiamas bylas. Čia taip pat seniausi yra XX amžiaus penkto dešimtmečio dokumentai, tad archyvarėms duomenų tenka ieškoti ne viena kalba. Tačiau kartais didesniu iššūkiu tampa ne kalbos mokėjimas, o gebėjimas perskaityti įrašus. Dokumentuose - nuo kone kaligrafiškai padarytų įrašų iki, atrodo, paskubomis brūkštelėtų eilučių.
"Tam turime didelę lupą", - šypsosi vyresnioji archyvarė Rasa Pociuvienė, rodydama 1947, 1949 metų ir vėlesnius dokumentus.
Juose - atsakingų asmenų parašai suraityti kitaip nei visas tekstas. Senesniame dokumente vadovas pasirašydavo raudonu pieštuku, o vėliau autografams buvo naudojamas kito atspalvio rašalas ir storesnė plunksna.
"Labai įvairių tautybių žmonės dirbo. Įdomu, kad beveik visų vadovų pavardės - rusiškos, tad aptikti lietuvį vadovą - didelis atradimas", - dėmesį atkreipia D. Pozneckienė.
Pasak jos, tai, kad Klaipėda buvo tikras tautų katilas, jaučiama ir dabar, kai pensinio amžiaus žmonės siunčia užklausas apie darbo stažą iš pačių įvairiausių šalių. Pastaruosius keletą metų itin daug užklausų gaunama iš Izraelio.
Darbuotojų išpažintys
R. Pociuvienė sako, kad būtinai privalome pamatyti darbuotojų pasiaiškinimus.
"Kokių tik priežasčių neprisiskaitome, pavyzdžiui, "Buvau prisigėręs", "Nenorėjau eiti į darbą", "Tingėjau eiti į darbą". Vienas buvo "Neatėjau į darbą todėl, kad ieškojau kito darbo". Visa tai - oficialiuose dokumentuose", - dabar komiškai skambančius pasiteisinimus vardina archyvarės.
"Vykau į Klaipėdos rajono buitinio aptarnavimo kombinatą parvežti ruošiamai valgyklai mėsai kapoti kaladę. Nuvykus ten susitikau savo giminaitį su kuriuo pietų metu truputį pasivaišinome. Sugrįžus į gamyklą nenorėjau "su kvapeliu" rodytis darbininkams ir tarnautojams išvykau į namus. Šis mano toks atvejas yra paskutinis ir ateityje nepasikartos. Jeigu galima prašau atleisti (kalba čia ir kituose cituojamuose raštuose netaisyta. - Autor. past.)", - pasiaiškinime 1969 metais rašė vienas tuomet veikusios Klaipėdos stambiaplokščių namų gamyklos darbuotojas.
"Nuo kovo 7 dienos vakaro iki kovo 10 d. vakaro buvau išvažiavęs į Juodkrantę groti. Kovo 9 dieną ruošiausi grįžti namo į Klaipėdą bet sužinojau kad neveikia keltas, kadangi marios po audros buvo pilnos ledų. Kovo 10 dieną 6 val. ryto išvykau vėl bet keltas dar neveikė o per ledus eiti neišdrisau. Keltas neveikė visą dieną ir aš buvau priverstas vakare eiti pėsčias per ledus", - kodėl nebuvo darbe, 1969 m. kovą aiškino kitas tos pačios gamyklos darbuotojas.
Dar vienas darbuotojas Mechaninio cecho viršininkui tais pačiais metais pasiaiškinime rašė: "Negalėjau išeiti į darbą, nes mano bobutė 81 metų kraustės į kitą butą ir aš jai padėjau persikraustyti. Galvojau užtrukti tik kelias valandas, bet šoferis natvažiavo laiku, o atvažiavo tik po pietų ir todėl per tą sutrukau visą dieną."
"Autobiografijų" laikai
D. Pozneckienė papasakoja įdomių detalių apie ankstesnę tvarką: "Sovietiniais laikais archyve tik patikimi žmonės galėjo dirbti. Žmonės rašydavo savo autobiografijas. Tuomet visi tarnautojai jas turėdavo, labai įdomu skaityti - surašyta, kas toks buvo tėtis, kas buvo mama, brolis, sesuo, kiek kartų žmogus vedęs ar nevedęs ir taip toliau. Komisija skaitydavo tokias autobiografijas ir spręsdavo, ar žmogus gali dirbti. Privalėdavo apie save viską surašyti."
Nemažai "autobiografijų", laisvos formos prašymų priimti į darbą bei prašymų leisti kur nors išvykti yra saugykloje Liepų gatvėje, kurią aplankome paskutinę.
Įrašai daug pasako apie tuometes gyvenimo Klaipėdoje sąlygas. Pasibaigus karui gausu 1945 metais datuotų prašymų priimti į darbą gamyklose bei įmonėse, parašytų žmonių, atvykusių iš Mažeikių, Kretingos, Šiaulių, net Panevėžio rajonų: "Prašau, Tamsta Direktoriau, suteikti man darbo, Tamstos vadovaujamoje įmonėje, krovėjos pareigose. Prašau mano prašymo neatmesti" (1945 m.); "Nuolankiai prašau Drg. Viršininką leisti mane vykti į Šiaulius atsigabenti patalinę ir rūbus. Dirbu nuo š/m. vasario 20 d. ir toliau be rūbų ir patalinės dirbti negalėsiu" (1946 m.).
Įsakymai verbuoti
Atvertusi vieną 1945 metų dokumentų segtuvą, D. Pozneckienė išsyk dėmesį atkreipia į popierių: "Trūko normalaus popieriaus, spausdino įsakymus ant to, ką galėjo gauti, pavyzdžiui, reklaminių kavos lapelių, vokiškų dokumentų kitos pusės. Tikriausiai net patys nesuprato, kas galėjo būti parašyta kitoje pusėje."
Verčiame 1945 m. rudens Statybos-montavimo kontoros Nr. 3 viršininko įsakymus, kuriais darbininkai siunčiami į kitus miestus įvairiais reikalais: "Nuo š.m. Spalių mėn. 25 d. iki 29 dienos, komandiruoju į Vyr. Statybos Valdybą Vilniuje nuvežimui terminuotų žinių"; "Nuo š.m. Spalių mėn. 31 d. iki Lapkričio mėn. 5 dienos, komandiruoju į Papilę darbo jėgos verbavimo reikalu"; "Tauralaukio Plytinės vyr. buhalterį <...> nuo š.m. Lapkričio mėn. 13 d. iki 23 dienos, komandiruoju į Joniškėlį ir Biržus, sutvarkyti savo asmens dokumentus"; "Nuo š.m. Lapkričio mėn. 13 d. iki 23 dienos komandiruoju į Tauragę, atvaryti karves ir arklius į Klaipėdą"; "Nuo š.m. Gruodžio mėn. 21 d. iki 25 dienos komandiruoju į Šiaulius deguonies gavimo reikalu."
Yra dar įdomesnių įsakymų, draudimų: "Priešgaisrinės apsaugos Viršininkui iki XI mėn. 1 dienos įsakau įvesti įmonės priešgaisrinės apsaugos kontrolės žurnalą ir iki Spalių mėn. Revoliucijos Šventės, priešgaisrines lentas papildyti reikiamais įrankiais ir pastatyti statines su vandeniu"; "Tikslu, kad rašomos mašinėlės nebūtų panaudotos piktam tikslui, įsakau: rašomąsias mašinėles kiekvieną dieną baigus darbą iki 18 val. perduoti Kadrų skyriui. Rašomąsias mašinėles naudoti ne tarnybos reikalams draudžiu"; "Pakartotinai įsakau visiems tarnautojams laikytis visų drausmės ir punktualumo reikalavimų. Išvykimas tarnybos metu miestan tarnybos reikalais registruoti išvykstančiųjų miestan knygoje. Tarnautojams be skyrių Viršininkų sutikimo išvykti draudžiu."
Kilometrai lentynų
Klaipėdos apskrities archyvo direktoriaus Edmundo Bareišos teigimu, tikslių žinių, kada pradėjo veikti archyvas Klaipėdoje, nėra, tačiau žinoma, kad Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto 1945 m. birželio nutarimu, mieste veikusioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms per dvi savaites jau buvo nurodyta sutvarkyti jų žinioje buvusius Lietuvos Respublikos ir vokiečių okupacinės valdžios įstaigų dokumentus ir perduoti juos Klaipėdos miesto valstybiniam archyvui.
Archyvui buvo skirtas mūrinio dviejų aukštų pastato pirmas aukštas tuometinėje J. Janonio g. 10, jame tuo metu dirbo tik vienas darbuotojas, patalpų bendras plotas buvo 58 kv. m, o dokumentų saugyklose buvo pastatyta 45 metrai lentynų.
Spėjama, kad pasitraukdami vokiečiai išvežė pagrindinę buvusio prieškarinio Klaipėdos archyvo dokumentų dalį, tačiau dalis fondų liko.
1947 m. duomenimis, archyve buvo saugomos Klaipėdos apygardos teismo (1850-1900 m.), Klaipėdos policijos valdybos (1924-1939 m.), Klaipėdos krašto direktorijos (1930-1938 m.) ir kitų senųjų dokumentų fondų archyvinės bylos. 1948 m. duomenimis, Klaipėdos miesto valstybiniame archyve buvo saugoma 20 700 bylų ir 1,5 tonos dokumentų pabirų.
1956 m. Klaipėdos miesto valstybinis archyvas įkurdintas septynių aukštų pastato septintame aukšte Žvejų g. 2. 1960 m. archyvas buvo perkeltas į patalpas Priestočio g. 8. Nuo 1997 m. kovo 7 d. jis vadinamas Klaipėdos apskrities archyvu. Šiuo metu Klaipėdos apskrities archyve saugomi 875 fondai, kuriuos sudaro 216 452 apskaitos vienetai, užimantys 2 699 metrus lentynų.
Archyvo dokumentai suskirstyti į kompleksus: XX amžiaus pirmos pusės (1902-1939 m.) dokumentų kompleksą sudaro Klaipėdos jūrų prekybos uosto archyviniame fonde saugomos Klaipėdos uosto, Neringos, Olando Kepurės ir kt. pajūrio vietovių fotonuotraukos; tarybinio laikotarpio dokumentų kompleksą sudaro 1940-1941 ir 1944-1990-03-11 metų archyviniai fondai; Nepriklausomybės laikotarpio dokumentų kompleksą sudaro atkurtos Lietuvos įstaigų fondai nuo 1990-03-11. Kol kas jų kiekis yra nedidelis, daugiausia - likviduotų Savivaldybių skyrių, notarų biurų, žemės ūkio bendrovių ir kitų įstaigų archyviniai dokumentai.
"Netyčiukai" - įdomiausi
Šiame pastate, kuriame dabar yra 11 dokumentų saugyklų, darbuotojų kabinetai ir skaitykla, anksčiau vienu metu veikė net kelios įstaigos: archyvas, Transporto milicijos geležinkelio skyrius, Nepilnamečių reikalų inspekcija, "sanepideminė", o viename pastato aukšte dar buvo du gyvenamieji butai.
E. Bareiša, vesdamas į saugyklas, pasakoja, jog kai kurios yra atnaujintos, jose - modernūs ir patogūs naudoti stelažai, o dalyje saugyklų likusios senos lentynos.
"Dabar turime 2,7 kilometro lentynų ir dar beveik tiek pat yra dokumentų, laukiančių savo eilės įstaigose, kurios yra įpareigotos mums juos perduoti. Jei persikeltume į naujas patalpas ir turėtume vieną didžiulę saugyklą su 5,5 kilometro lentynų, galėtume visus tuos dokumentus priimti", - kalbėjo E. Bareiša.
Anot jo, kartais žmonės netiki, kad ko nors neradome, nori patys pamatyti.
"Tada jie registruojasi skaitykloje, atnešame dokumentus, kuriuos jie gali apžiūrėti, nes dalies bet kam duoti negalima, pavyzdžiui, tų, kuriuose yra kitų žmonių asmens duomenys", - aiškina Klaipėdos apskrities archyvo vyriausioji specialistė Lina Markaitienė.
Pasidomėjus, kokius eksponatus galėtų įvardinti seniausiais, pokalbininkas juokiasi, kad patys seniausi - netyčia patekę į archyvą.
"Tai - vienintelis Lietuvoje, garantuoju, o gal ir pasaulyje, eksponatas. Toks drąsus pareiškimas todėl, kad archyvuose paprastai saugomi tik dokumentai, bet mums taip pasisekė, kad kartu su dokumentais buvo perduota ir produkcija, - imdamas storą knygą, iš kurios puslapių kyšo įvairių spalvų medžiagos juostelės, pasakoja E. Bareiša. - Čia yra Klaipėdos kojinių fabriko byla, kurioje prie veiklos dokumentų buvo pridėti raštai ir pavyzdžiai - kojinės. Yra ir vyriškų, ir moteriškų. Paprastai jas rodome, kai apsilanko kokios ekskursijų grupės. Kartais, kai sulaukiame vyresnio amžiaus moterų, kai kurios sako: "O, turiu tokias!" Manau, kad tokių eksponatų tikrai daugiau jokiame archyve nėra."
Pasak L. Markaitienės, šios bylos su kojinėmis, remiantis archyvuojamiems dokumentams keliamais reikalavimais, net neturėjo išlikti: "Matyt tam archyvarui, kuris prižiūrėjo tą įstaigą, pasirodė, kad tai yra įdomu, ir bylas priėmė."
"Jaunesniems tos kojinės išvis tarsi mistika - kas čia per kojinės, kas per raštai", - rodydamas išlikusius kojinių fabriko gaminius juokėsi E. Bareiša.
Dar vienas netradicinis eksponatas - organizacijos "Interklubas", svečių ir atsiliepimų knyga mediniais viršeliais.
"Interklubas" prižiūrėjo jūreivius, atplaukusius į Klaipėdą, jiems sudarydavo kultūrinę programą. Tie jūreiviai vėliau, stengdamiesi atsidėkoti, siųsdavo telegramas, atvirukus įvairiomis progomis: Naujieji metai, Kalėdos, kuri nors sovietinė šventė", - pasakojo E. Bareiša, prasitaręs norintis surengti šių atvirukų parodą.
Laukia lankytojų
Direktorius pasakoja, kad jau keletą metų neslūgsta susidomėjimas genealogija, plūsta žmonės, ieškantys giminės šaknų. Sulaukiama ir įdomesnių užklausų - moterys, susidomėjusios ezoterika, horoskopais, labai trokšta sužinoti tikslų savo gimimo laiką, kuris užfiksuojamas ligoninių archyvuose. Deja, ne visuomet tokioms damoms archyvarai gali pagelbėti.
Vis dėlto E. Bareišos vadovaujamas archyvas gali pasiūlyti kur kas daugiau. Leidžiamės į rūsį.
"Dabar atsidūrėme daugmaž 1980-uosiuose. Čia kažkada veikė geležinkelio milicija, rūsyje radome įvairių senų iškabų ir įrengėme edukacinę erdvę, - pasakoja E. Bareiša. - Ankstesnės darbuotojos, čia jau nebedirbančios, pasakodavo, kad darbo metu girdėdavo riksmus, nes milicija tardydavo žmones. Vėliau moterys pradėjo skųstis, kad negali dirbti, ir tardytoją perkėlė į patalpą rūsyje. Užrašas virš durų yra visiškai originalus, koks buvo, viduje taip pat beveik niekas nepasikeitė, net užuolaidos - keliasdešimties metų senumo."
Ant išlikusio tardytojo stalo - rašomoji mašinėlė, peleninė, kalkės, rašalo buteliukas, pora telefonų, kelios telefonų knygos. E. Bareiša juokiasi, kad studentai nežino, kas per daiktas yra kalkės, kam jos buvo naudojamos, o paaiškinus, sykį pavadino "tarybiniu skeneriu".
L. Markaitienė sako, kad stebėtis cigaretėmis patalpoje nevertėtų, mat seniau darbo vietose rūkydavo net archyvo darbuotojai - tada tai buvo normalu, nors prie dokumentų rūkyti negalima ir net pavojinga.
Archyvo darbuotojai sako, jog birželio pradžioje minint Tarptautinę archyvų dieną, rengiama atvirų durų diena, bet jei ir kitu metu yra pageidaujančių apsilankyti archyve, jie taip pat mielai priimami.
"Darbuotojos sako, kad pastate vaidenasi. Jei pasilieka vakare darbe ilgiau, sako, girdisi, kaip kažkas vaikšto", - stabtelėjus ties rūsyje anksčiau buvusiais dušais, netikėtai sako archyvarai.
Perims banko saugyklą
Kai kurie valdininkai bei politikai yra viešai reiškę nuomonę, esą patalpų, kuriose saugomi Klaipėdos miesto savivaldybės archyvo fondai, padėtis yra tragiška ir reikėtų keltis į naują vietą arba statyti naują pastatą, kuriame tilptų dokumentai iš visų 4 saugyklų.
2005 m. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas detalusis planas, kuriame numatoma archyvo dokumentų saugyklos statyba žemės sklype Dubysos g. 39A.
Vis dėlto, pasak Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, svarbu ne tik atlikti priskirtas, valstybės deleguotas funkcijas, bet ir žvelgti į situaciją strategiškai, t. y. planuoti statyti naują archyvą.
Jos teigimu, nuo 2006 m. į Klaipėdos miesto savivaldybės strateginius veiklos planus traukiamas ir, siekiant gauti finansavimą, valstybės investicijų programai nuolatos teikiamas investicijų projektas "Dokumentų saugyklos pastato Dubysos g. 39A projektavimas ir statyba", kurio preliminari vertė - 1,01 mln. Eur (3,5 mln. Lt).
"Nors investicijų projektas daugelį kartų teiktas valstybės investicijų programos finansavimui gauti, tačiau jam finansavimas skirtas nebuvo. Likviduotų juridinių asmenų dokumentų saugojimas yra valstybės funkcija, tad manome, kad pastato statybos turėtų būti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų", - teigė J. Simonavičiūtė.
Apskrities archyvui sekasi šiek tiek geriau. E. Bareiša pasakojo, jog keletą metų VĮ Turto bankui teikė prašymus leisti naudotis buvusiomis Lietuvos banko filialo Klaipėdoje saugyklomis, esančiomis Naujojoje uosto gatvėje.
"Prieš pusantrų metų netyčia sužinojome, kad yra buvęs Lietuvos banko saugyklų pastatas, kuris labai tiktų mūsų reikmėms ir mūsų funkcijoms įgyvendinti. Anksčiau buvo saugomi pinigai, o mes saugotume dokumentus. Jau lyg ir buvome gavę žinią, kad šių metų pradžioje galėsime ten įsikurti, bet situaciją "sugadino" euro atėjimas. Inkasatoriai apsižiūrėjo, kad neturės kur pinigų saugoti ir buvo nuspręsta keliems mėnesiams atidėti sprendimą leisti mums kraustytis", - pasakojo E. Bareiša.
Pokalbininkas vylėsi, kad jei Turto bankas sutiks perduoti saugyklą jo vadovaujamo archyvo žinion, fondus į naują vietą bus spėta perkelti iki vasaros.
Turto banko generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Arnoldas Burkovskis "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog dėl euro įvedimo laikinai buvusiomis banko saugyklomis Klaipėdoje naudotis valiutos saugojimui leista vienai apsaugos paslaugas teikiančiai įmonei, su kuria sutartis dar galioja, tačiau rengiamasi patalpas perduoti Klaipėdos apskrities archyvui.
"Jau pradėjome procesą dėl saugyklų perdavimo Klaipėdos apskrities archyvui. Jo vadovai dar turi gauti pritarimą iš Vyriausiojo archyvaro tarnybos. Perdavimas galėtų įvykti tik jiems gavus pritarimą, bet ne anksčiau kaip kovo 31 dieną", - gera žinia pasidalino A. Burkovskis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą