Klaipėdos centre užprogramuotas chaosas

Kartu įspėjama, jog dėl lėšų trūkumo šios miesto dalies tvarkymas gali virsti chaosu. Esą pagal numatomas lėšas visiškai galima sutvarkyti tik 2 iš 17 kvartalų arba įmanoma įgyvendinti tik vieną pasirinktą studijos komponentą - pavyzdžiui, pėsčiųjų takų plėtrą.

Geriausiu atveju - 75 proc.

Praėjus pusei amžiaus nuo statybų pradžios minėtas rajonas paseno tiek fiziškai, tiek morališkai. Dauguma daugiabučių namų gyventojų - nedideles pajamas gaunantys senjorai, nepajėgūs skirti lėšų savo būsto renovacijai ir ne itin suinteresuoti gyvenamosios aplinkos tvarkymu. Žaliosios zonos nuskurdo, daug kur virto niūriomis krūmų džiunglėmis, pėsčiųjų takeliai, kurių čia yra gana daug, nusidėvėjo, medžių šaknys iškilnojo jų plyteles, parduotuvės pakeitė paskirtį ir veidą, kino teatro ir menų neliko, buvęs prestižinis restoranas tapo kriminaliniu košmaru...

"Vakarų eksprese" jau nekart rašyta, kad Savivaldybė užsimojo reabilituoti šią nusigyvenusią teritoriją pasinaudodama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis. Čia esantys mikrorajonai buvo įvardinti tiksline teritorija, kuriai sutvarkyti ES skyrė 100 mln. litų (beveik 29 mln. eurų). Už juos suplanuota atnaujinti Klaipėdos futbolo mokyklą, įvykdyti II vandenvietės konversiją į mokslinių technologijų ir industrijos centrą, pritaikyti Danės skverą jaunimo poreikiams, įrengti viešąją erdvę prie buvusio "Vaidilos" kino teatro, rekonstruoti Danės upės krantines nuo Biržos tilto, atnaujinti pėsčiųjų taką Taikos pr. atkarpoje, statyti naują tiltą per Danę, sutvarkyti gyvenamųjų namų kiemus, skatinti pastatų renovaciją. Šias ES fondų lėšas reikia panaudoti iki 2020 m.

Už 42 tūkst. litų (12,1 tūkst. eurų) buvo užsakyta minėtos teritorijos galimybių studija. Ją parengė konkursą laimėjusi MB "Pupa - strateginė urbanistika". Studijos rengėjai parengė urbanistinę-architektūrinę tikslinės teritorijos viziją su maketais bei kompiuterinėmis vizualizacijomis, kuriuos pateikė visuomenei svarstyti. Jie pasiūlė kompleksinį gyvenamųjų kvartalų atnaujinimą šalia jų formuojant priklausančius individualius ir bendro naudojimo sklypus - kaimynijas (su bendru įvažiavimu į teritoriją ir reikalinga infrastruktūra), skirtas keliems namams.

Pačius namus renovuoti architektai-urbanistai siūlo gerinant gyventojų gyvenimo kokybę.

"Juk galima ne tik apšiltinti sienas, bet ir praplėsti namo ribas didinant balkonus, įrengiant individualius išėjimus į kiemą su terasomis pirmųjų aukštų gyventojams, pristatant antstatus arba įrengiant bendro naudojimo erdvę ant stogų", - vardino galimybes MB "Pupa - strateginė urbanistika" architektas urbanistas Tadas Jonauskis.

Tačiau didžiausios ir daugiausiai aistrų keliančios problemos - automobilių stovėjimo vietų trūkumo - anot T. Jonauskio, išspręsti neįmanoma.

"Teritorija užstatyta labai tankiai, o normos reikalauja, jog automobilių stovėjimo aikštelės nuo namo būtų ne arčiau kaip 10-15 metrų, dar 25 procentus teritorijos turi sudaryti žalieji plotai, kurie šiuo metu sudaro apie 40 procentų. Šiuo metu automobilius turi tik maždaug 60 procentų šios teritorijos gyventojų, tačiau automobilių stovėjimo aikštelės jų poreikius patenkina tik 30 procentų. Galimybių studijoje rekomenduojama automobilių stovėjimo vietas įrengti pagal poreikį individualiuose bei bendruose namų sklypuose, tarp Sausio 15-osios ir Paryžiaus Komunos gatvių, paraleliai Taikos prospektui. Žaliųjų plotų sąskaita siūloma įrengti didesnę automobilių stovėjimo aikštelę. Įvykdžius šias rekomendacijas - poreikis automobilių statymo vietoms būtų patenkintas 75 procentais. Visgi prognozuojant tolesnį automobilių kiekio augimą problema išliks. Todėl prioritetą teiktume pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros gerinimui", - aiškino T. Jonauskis.

Pėsčiųjų alėja šalia būsimos automobilių stovėjimo aikštelės numatoma palei Taikos prospektą, tarp Paryžiaus Komunos ir Kauno gatvės ją pratęstų patogus dviračių takas.

"Vėtrungės" autobusų stotelę rekomenduojama grąžinti į senąją vietą, kad keleiviai išliptų ties "Vaidilos" aikšte, kuri po renovacijos vėl turėtų tapti bendruomenės centru su pėsčiųjų zona, vaikų aktyvaus ir pasyvaus poilsio aikštelėmis, želdiniais. Vadinamojoje ąžuolų giraitėje siūloma sutvarkyti želdinius, padidinti tvenkinį, išvystyti tankų pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, įrengti poilsio zonas.

Gyventojai - pasyvūs

Rengiant šią galimybių studiją buvo organizuoti bent aštuoni susitikimai su tikslinės teritorijos bendruomene, tačiau gyventojai į procesą įsijungė labai vangiai ir tik projektui einant į pabaigą. Į paskutinį susitikimą atėję vyresni gyventojai tiesiai šviesiai sakė neketinantys mokėti už valdišką savo kiemų žemę, neturintys pinigų renovacijai, ir kam jiems jos reikia, jeigu tiek teliko gyventi... Jaunesni susitikimo dalyviai piktinosi, jog automobilių statymas nebus išspręstas. Taip pat buvo klausiama, kiek valdžia skirs lėšų pristatytoms vizijoms įgyvendinti ir kada gražūs projektai virs realiais darbais.

Susitikime dalyvavusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė informavo, jog konkrečiai gyvenamųjų namų teritorijai sutvarkyti pagal galimybių studijos rekomendacijas bus skirta 2,89 mln. eurų (10 mln. litų) ir pirmenybė bus teikiama tiems kvartalams, kuriuose gyventojų lėšomis renovuojami namai.

Galimybių studijos projekte Rumpiškės ir Kauno gatvės mikrorajonai suskirstyti į 17 kvartalų (po 5-6 namus). T. Jonauskio teigimu, pagal ekonominį galimybių studijos skaičiavimą už minėtą sumą visiškai renovuoti galima tik 2 kvartalus arba galima įgyvendinti tik vieną pasirinktą studijos komponentą - pavyzdžiui, pėsčiųjų takų plėtrą.

MB "Pupa - strateginė urbanistika" atstovai akcentavo, jog kvartalus būtina atnaujinti kompleksiškai, nes jeigu projekto imsis pavieniai namai, teritorijoje kils chaosas.

"Šiuo metu ši teritorija yra nusidėvėjusi, tačiau vientisa. Jeigu atskiri namai ims atsitverti savo kiemus, įrenginėti savo įvažiavimą į kiemą ar automobilių stovėjimo aikštelę, o kiti - ne, situacija bus dar graudesnė. Mūsų rekomendacija - išsaugoti vientisus kvartalus, kuriuose gyventų apie 1 000 gyventojų ir formuotųsi bendruomenė", - įspėjo architektas-urbanistas.

Detalusis planas "susklypavo"

Susitikime su gyventojais metu nebuvo paminėta, jog jau rengiamas ir kitas,kur kas svarbesnis, dokumentas - minėtųjų gyvenamųjų teritorijų detalusis planas, reglamentuosiantis konkrečius sprendinius.

Detalųjį dalies tikslinės teritorijos planą Savivaldybės užsakymu rengia UAB "Geometra". Jo rengimas kainuoja 22 708 eurus. Didžioji dalis šios sumos taip pat apmokėta iš ES paramos.

UAB "Geometra" detalųjį planą rengė atsižvelgdama į MB "Pupa - strateginė urbanistika" galimybių studijos rekomendacijas ir derindama su kitais galiojančiais dokumentais. Teritorija šiame plane suskirstyta į penkis kvartalus, o šie padalinti kiekvienam namui priskirtais sklypais. Keletoje vietų numatyti bendro naudojimo sklypai. Į detalųjį planą persikėlė ir viešųjų erdvių sutvarkymo siūlymai, ir automobilių statymo sprendiniai. Namų renovacijos projektas plane papildytas galimybe kelti gyvenamųjų namų aukštingumą 1-3 aukštais.

Anot MB "Pupa - strateginė urbanistika" atstovo T. Jonauskio, detalusis planas iš tiesų per daug nenutolo nuo galimybių studijos, tačiau jame suskirstyta visa teritorija individualiais sklypais užprogramavo chaosą, dėl kurio nuogąstauja urbanistai.

Riziką patvirtino ir Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

"Detaliajame plane kompleksiškai išnagrinėta teritorija ir numatyta, kur ir ką galima daryti, o ko - ne. Žinoma, kad nebus lėšų vienu ypu atnaujinti visą teritoriją, tačiau jeigu kuris nors namas, sukaupęs pinigų, norėtų atsitverti savo teritoriją ar susitvarkyti kiemą - jis galėtų tai daryti pagal patvirtintą detalųjį planą", - sakė Savivaldybės tarnautoja.

Planuojama, jog UAB "Geometra" planas bus užbaigtas iki kovo, o iki rugpjūčio - suderintas ir patvirtintas.

Architektai kritikuoja

Parengta detaliojo plano koncepcija buvo pristatyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Tarybos ekspertams. Šie planą sukritikavo.

Architektas Edmundas Andrijauskas pateiktame projekte pasigedo skaičių.

"Plane "susklypuota" ir palikta esama sistema. Numatomas pastatų aukštingumo didinimas reiškia užstatymo intensyvumo didinimą. O papildomas automobilių statymo vietų skaičius ir jų pasiūla nenumatoma. Šitų gyvenamųjų namų renovacija nieko neduos. Jau prieš penkiolika metų buvo galvojama juos griauti - ir statyti naujos kokybės būstus", - sakė jis.

Architektės, miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės Ramunės Staševičiūtės nuomone, detaliojo plano koncepcijoje nėra nei sistemos, nei tvarkos, nei koncepcijos, nei architektūrinės minties. Ji nesupranta, kodėl automobilių stovėjimo problemą bandoma spręsti tik ant žemės, nenumatant požeminės ar daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo.

Miesto vyr. architektas Almantas Mureika pasigedo detaliajame plane vandenvietės teritorijos sprendinių, kurie galėtų duoti postūmį viso kvartalo plėtrai. Žinia, į šiuo metu nenaudojamą II vandenvietės teritoriją, esančią Ryšininkų gatvėje, pretenduoja Socialinių mokslų kolegija, ketinanti jame pastatyti šiuolaikinį mokslo ir technologijų parką. Kol kas tai yra vienintelis šioje vietoje numatytas projektas, kurį politikai ir vandenvietės vadovybė pirmojo pristatymo metu entuziastingai palaikė.

Istorija

Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje iš naujo dabar planuojama teritorija buvo užstatyta vadinamosiomis "chruščiovkėmis" - tipiniais penkių aukštų daugiabučiais namais iš silikatinių plytų. Po karo besikuriančioje Klaipėdoje į naujus Rumpiškės ir Kauno gatvės kvartalus kėlėsi gyventi jaunos šeimos. Joms buvo kuriama šių mikrorajonų infrastruktūra su vaikų ugdymo įstaigomis, dideliais žaliaisiais plotais. Rajono bendruomenės centras buvo "Vaidilos" aikštė, kurioje veikė parduotuvės, kino teatras, išskirtiniais patiekalais garsėjo "Bilduko" restoranas, žmones džiugino fontanas ir meno kūriniai (Edvardo Malinausko ąžuolo bareljefas "Kuršiai" ant buvusios "Aitvaro" parduotuvės fasado, skulptūrinė Violetos Skirgailaitės ir Dmitrijaus Jefremovo kompozicija "Vaidila. Aitvaras. Bildukas" prie fontano).

PRADŽIA. Po karo besikuriančioje Klaipėdoje į naujus Rumpiškės ir Kauno gatvės kvartalus kėlėsi gyventi jaunos šeimos. Joms buvo kuriama šių mikrorajonų infrastruktūra su vaikų ugdymo įstaigomis, dideliais žaliaisiais plotais. Rajono bendruomenės centras buvo "Vaidilos" aikštė, kurioje veikė parduotuvės, kino teatras, išskirtiniais patiekalais garsėjo "Bilduko" restoranas, žmones džiugino fontanas ir meno kūriniai. RIA NOVOSTI/SCANPIX nuotr.