Pasak verslininko, lietuviškų vardų vardyno išleidimo iniciatoriaus Mindaugo Karaliaus, kalbėti apie lietuvių kalbos padėtį būtina - užsienio kalbos, iš jų perimti svetimžodžiai užkariauja mūsų kalbą. M. Karaliaus teigimu, svarbu, kad tie, kurie supranta lietuvių kalbos reikšmę ir svarbą, netylėtų.
Verslininko, aktyviai kovojančio už lietuvių kalbos puoselėjimą, nuomone, turėtume sekti kaimynų latvių pavyzdžiu - esą šie pirmenybę visur teikia gimtai kalbai, o ne svetimybėms.
Tik lietuviškai?
M. Karaliaus teigimu, turėtų keistis valstybės politika - pirmenybę teikti lietuvybei, skatinti tėvus suteikti vaikams lietuviškus, baltiškus vardus. Pokyčių galėtų būtų ir valstybės institucijose, verslininkui nemieli ir nelietuviški įmonių, objektų pavadinimai.
M. Karalius sako taip pat svarstantis, kiek atsieitų sukurti ir pagaminti kompiuterio klaviatūrą lietuviškais simboliais - praeityje rašomosios mašinėlės juk buvo gaminamos su lietuvišku raidynu.
"Manau, kad valstybinės ir švietimo įstaigos turėtų naudoti lietuvišką klaviatūrą, nes visur bent 90 procentų tekstų yra lietuviški. Dabar gi reikia galvoti, kuris mygtukas kokią lietuvišką raidę atitinka", - nuomonę dėstė M. Karalius.
Pasak Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros katedros vedėjos profesorės Romos Bončkutės, užsienio kalbų populiarumas matomas ir akademiniame sluoksnyje. Jos teigimu, atgavus nepriklausomybę norintiesiems studijuoti lietuvių filologiją nebelikdavo vietų, dabar gi nebepavyksta surinkti nė vienos pilnos grupės studentų. Užtai norinčiųjų studijuoti anglų kalbą - būriai.
Vis dėlto, profesorės nuomone, negalima apsimesti, kad dingo tik susidomėjimas lietuvių kalba - pasikeitė ir laikai.
"Neturime dirbtinai užsidaryti, geriau su jaunu žmogumi eiti į kompromisą. Pereiname prie vizualumo, iš užsienio atėjusių simbolių ir turime tai priimti, turime jaunąją kartą mokyti, kaip panaudoti technologijas mokantis savo ir užsienio kalbas", - kalbėjo R. Bončkutė.
Priemonė - skaitymas
Pasak Klaipėdos krašto moksleivių meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurso idėjos autoriaus, dienraščio "Vakarų ekspresas" vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Tomkaus, visais laikais provincija būdavo ta vieta, kuri gelbėdavo kalbą - motinos mokė vaikus, saugojo lietuviškas knygas.
"Pabūkime dabar mes ta provincija, kuri gelbėja lietuvių kalbą", - į Klaipėdos krašto lietuvių kalbos mokytojus kreipėsi G. Tomkus.
Pasak aktorės, konkurso projekto vadovės Virginijos Kochanskytės, pedagogai svariai prisideda prie lietuvių kalbos saugojimo ir populiarinimo, kviesdami moksleivius dalyvauti meninio skaitymo konkursuose ir skatindami rinktis skaityti lietuvių autorių kūrinius.
Klaipėdos krašto moksleivių meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkursas "Lietuviško žodžio šviesoje" šiemet vyko jau aštuntą kartą. Pasak konkurso organizatorės, UAB "Promo Plius" direktorės Vilijos Kaušpėdienės, per tiek metų konkursas stipriai išaugo, dalyvių skaičius padidėjo keliomis dešimtimis, tad pradedama galvoti apie pokyčius.
Planuojama, jog kitų metų pavasarį konkursas vyks nebe vieną, o dvi dienas, bus stengiamasi vaikams sukurti tikrą šventę, ieškoti būdų dar labiau atskleisti gimtosios kalbos grožį.
V. Kochanskytės teigimu, šiemet konkurse buvo sulaukta nemažai dalyvių, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, tad svarstoma ateityje leisti konkurso dalyviams skaityti kūrinius ne tik lietuviškai, bet ir savo gimtąja kalba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą