Klaipėdos Sąjūdžio gimimo užkulisiai (12)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Sąjūdžio 25-osioms metinėms.

Kai Lietuvoje jau visu tempu buvo ruošiamasi rinkimams į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, 1990 m. sausio 11 dieną į Lietuvą "daryti tvarkos" atvažiavo "perestroikos" krikšto tėvas, TSKP CK generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas ir rėžė, kad "atsiskyrimo nuo TSRS klausimus turės spręsti visos respublikos ir visa valstybė."

Tačiau Lietuvos žmonės jau buvo tiek įsidrąsinę ir išlaisvėję, kad drįso "perestroikos" krikštatėviui argumentais ir faktais rėžti nuomonę tiesiog kakton. Kas neturėjo galimybės tai padaryti "gyvai", savo nuomones publikavo spaudoje.

Klaipėdiečių nuomonės

Po 10 metų nuo Sąjūdžio susikūrimo išleistoje knygoje "Sąjūdis Klaipėdoje" (sudarytojas ir redaktorius - buvęs aktyvus sąjūdininkas Kostas Kaukas) aptikau LTSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų dėstytojo Vytauto Jakavičiaus, buvusio pirmeivių sąjūdininkų gretose, atsiliepimą: "Ar įmanoma šią mintį (aukščiau cituotą M. Gorbačiovo pareiškimą. - red. past.) suderinti su deklaruojama tautų apsisprendimo teise? Atseit, ir įsijungusios į TSRS (pvz., Ukraina, Baltarusija), ir prievarta įjungtos Baltijos valstybės bei Moldova tegali pareikšti pageidavimą būti ar nebūti drauge, o išleisti ar neišleisti spręs kiti. Bet juk tai ne tik prieštarauja logikai. Tokią mintį galima pavadinti imperine demagogija. Žmonių priimta taip: nusprendęs atsiskirti nuo draugijos, pasišalina, ir tiek. Kartais netgi nepastebimai - anglišku stiliumi, kad nesutrukdytų kitiems. Taip ir su tautos apsisprendimu: tik tauta gali nuspręsti, būti ar nebūti drauge nepriklausomai nuo kitų nuomonės. Taigi M. Gorbačiovo bandymas tautų apsisprendimo teisę susaistyti su kitų sprendimu - leisti ar neleisti atsiskirti, yra faktiškas tokios teisės paneigimas ir akivaizdus noras išlaikyti imperiją. Antra vertus, rengiamas atsiskyrimo įstatymas, apie kurį kalbėjo M. Gorbačiovas, mums, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms ir Moldavijai, negali turėti jokios reikšmės, nes mes buvome aneksuoti."

Nuomones reiškė ir kiti klaipėdiečiai, nebuvę Sąjūdžio aktyvo gretose. Štai ką tuomet pareiškė dabar kiek primirštas neregys rašytojas Juozas Marcinkus: "M. Gorbačiovas Lietuvoje buvo tarsi dviejuose asmenyse: vienas asmuo grasina, kitas - vilioja. Žiauriai grasina - ir ekonominiais sunkumais, ir tautų nesantaika, ir išstojimo iš Sovietų sąjungos mechanizmo sukūrimu. Man atrodo, pirmiausiai reikia sukurti įstojimo mechanizmą, o paskui - išstojimo. Stebina ir vilionės. Kur vilioja? Ten, kur esame - likti deformuotame, apgriuvusiame bendrabutyje, kurį žada artimiausiais metais šiek tiek paremontuoti. Remonto projekto nėra. Ir nereikia - kur ir ką daryti vadas parodys."

Tuo metu Klaipėdos politechnikumo dėstytojas Vytautas Gabrėnas M. Gorbačiovui tada parašė atvirą laišką: "Jūs vis kviečiate žiūrėti į šviesią ateitį ir pamiršti visa, kas buvo. Tie pasiūlymai mums ne naujiena. Būdamas Latvijoje, tuos, kurie ilgai nepamiršta skaudžios praeities, pavadinote mazochistais. Tačiau ir pats nesusivaldote nuo Jums naudingos praeities priminimo. Esą ne dėl gero gyvenimo iš nepriklausomos Lietuvos išvažiavo dešimtys tūkstančių žmonių. Betgi ir tie, kurie liko Lietuvoje, ir tie, kurie išvažiavo, badu nemirė. Žymiai daugiau tūkstančių ne savo valia išvažiavo ne į tą pusę. Ten jie mirė badu ir nuo šalčio. Gyrėtės, kad Jūs susipažinęs su duomenimis apie kapitalinius įdėjimus pokario Lietuvoje. Siūlyčiau susipažinti ir su to laikotarpio deportacijų ir žudymų statistika. Jeigu ji būtų Jums žinoma, tai dabar, atvažiavęs, būtumėte pasiūlęs pagerbti savo pirmtakų išžudytus žmones bent jau tylos minute."

Atstovavo devyni

1990-ųjų rinkimai jau iš tiesų buvo panašūs į rinkimus, Lietuvos žmonės balsuodami iš tiesų reiškė savo valią.

Į LTSR AT, kurią vėliau pervadino Atkuriamuoju Seimu, buvo išrinkti šie klaipėdiečiai: Eugenijus Gentvilas, Petras Giniotas, Romualda Hofertienė, Juozas Karvelis, Stasys Malkevičius, Vytautas Petras Plečkaitis, Liudvikas Narcizas Rasimavičius ir Alfonsas Žalys. Po to, kai TSRS AT deputatai prasidėjusioje sesijoje pasitraukdami iš jos trenkė durimis, nuo 1990 m. balandžio 10 d. prie klaipėdiečių deputatų prisidėjo Zita Šličytė.

Taigi, Klaipėdos rinkėjų valiai Atkuriamajame Seime atstovavo devyni deputatai.