Klaipėdos užmojis – naujas futbolo stadionas

Skaičiuojama, kad stadiono ir papildomos infrastruktūros įrengimas gali kainuoti apie 40 mln. eurų. Pasak Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos (KAMFF) prezidento Romualdo Jonaičio, dabartinis stadionas, statytas dar tarpukariu sanitarinėje uosto zonoje, jau atgyvenęs, todėl naujas galėtų duoti impulsą viso miesto ir regiono sporto renginiams atgimti. „Kalbame ne tik apie futbolo aikštę, bet ir apie lengvosios atletikos bėgimo takus, kitokią sporto infrastruktūrą. Kiekvienam didmiesčiui stadionas yra tarsi rotušė ar teatras, nes jis vienija, buria bendruomenę, pritraukia investicijų, garsina vietovę, plečia turizmo sektorių“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino R. Jonaitis.

Ilgos procedūros

Klaipėdos miesto taryba praėjusią savaitę pritarė, kad būtų organizuojamas naujo stadiono architektūrinis konkursas, rengiamas techninis projektas. Šios priemonės įtrauktos į 2018–2020 metų savivaldybės strateginį veiklos planą.

Naujam stadionui parinkta šiaurės rytinėje uostamiesčio dalyje netoli Jakų žiedo (tarp Tilžės gatvės, geležinkelio, Palangos plento ir Klemiškės gatvės) dabar plytinti dykvietė. Jau parengtas ir detalusis šios teritorijos plėtros planas. Remiantis atlikta galimybių studija, numatoma projektuoti UEFA IV kategorijos reikalavimus atitinkantį 8–10 tūkst. žiūrovų vietų stadioną, turintį lengvosios atletikos aikštyną, dengtą sporto salių kompleksą. Jame galėtų treniruotis ir žaisti futbolininkai, krepšininkai, rankininkai, tinklininkai, lengvosios atletikos, dvikovės ir kitų sporto šakų atstovai.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, dabar bus formuluojama užduotis būsimiems projektuotojams. „Viskas turi atitikti UEFA keliamus reikalavimus, tik dar reikės juos patikslinti. Kartu ieškosime panašių stadionų kitose šalyse. Laukia ilgas parengiamasis darbas. Kitąmet tikimės paskelbti architektūrinį konkursą. Tuo pat metu rūpinsimės ir įvažiavimo įrengimu, infrastruktūros plėtojimu, nes reikės tiesti naują kelią“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino R. Zulcas.

Projektą planuojama įgyvendinti etapais: 2018–2020 metais būtų parengta techninė dokumentacija, iki 2024-ųjų vyktų stadiono ir visos reikalingos infrastruktūros statybos, o iki 2028 metų įrengta visa kita siūloma infrastruktūra.

Pasidomėjus, kas laukia dabartinio miesto stadiono, R. Zulcas neatmetė tikimybės, kad šis objektas bus demontuotas. „Kai Vitės kvartale atsirado stadionas, greta jo dar nebuvo taip smarkiai išplėtota uosto pramonė. Dabar ten, kur sportuoja žmonės, kraunama nafta, driekiasi geležinkelis, vyksta kiti intensyvūs uosto darbai. Todėl neatmetama, jog ateityje toje vietoje nebeliks sportui skirto objekto“, – kalbėjo Klaipėdos miesto merijos valdininkas.

Optimistinės prognozės

KAMFF vadovas R. Jonaitis neabejoja, kad Klaipėdai iš tiesų reikia naujo stadiono. Jis priminė, jog šiam sumanymui – jau 12 metų. „Ir pagaliau ledai pajudėjo. Senasis stadionas nebetenkina poreikių, nes per ilgą laikotarpį, kai objektas buvo naudojamas, pasikeitė miestas, išsiplėtė uostas, padidėjo krovos apimtis. Sportininkai treniruojasi lauke, tačiau oras neretai būna persmelktas naftos produktų kvapo. Tad naujas stadionas šalia Palangos plento, Jakų žiedo – puiki vieta. Kryžkelė. Jį bus patogu pasiekti: už 20 km – Palangos oro uostas, netoliese – automagistralė“, – pabrėžė R. Jonaitis.

Federacijos prezidento nuomone, modernus Klaipėdos stadionas gali būti patrauklus ir europinio lygio futbolo komandoms. „Dabar jos renkasi ne valstybes, o miestus ir šių stadionus. Mūsų pranašumas – palyginti vėsus, treniruotėms, varžyboms tinkamas oras, kai Vakarų Europą vasarą kepina 40–45 laipsnių karštis. Turime didžiulį potencialą. Toks objektas – didžiulė paskata sporto lygiui kelti, UEFA, FIFA, LFF aukščiausio lygio renginiams pritraukti“, – įsitikinęs KAMFF vadovas.

Naujas modernus Klaipėdos stadionas gali būti patrauklus ir europinio lygio futbolo komandoms.

Uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko teigimu, Klaipėdoje išsprendus arenos klausimą, pastačius naują baseiną atėjo eilė ir futbolo stadionui. „Negąsdina ir tai, kad dar nėra aiškūs visi finansavimo šaltiniai. Matydamas tiek valstybės, tiek kaimynų regioninių savivaldybių palaikymo ženklus, manau, tikrai rasime galimybių šiems iššūkiams suvaldyti“, – svarstė jis.

Būtent investicijos labiausiai rūpėjo ne vienam šį klausimą svarsčiusiam politikui. „Tačiau dabar svarbiausia – pradėti atitinkamas procedūras, nes jos gali užtrukti ir iki 8–9 metų, todėl laiko būsimiems investuotojams rasti turime. Bus galima apeliuoti į Vyriausybės investicinius fondus, UEFA, prisidėtų mūsų savivaldybė arba kelios kitos. Žinoma, nenorėtume sekti Vilniaus nacionalinio stadiono statytojų pavyzdžiu. Tikimės, jog taip nenutiks“, – „Lietuvos žinioms“ sakė buvęs ilgametis Klaipėdos miesto meras, savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.