Atminimo lentą numatoma pakabinti ant buvusio Klaipėdos pedagoginio instituto, kuriame A. Ramanauskas-Vanagas studijavo 1937-1939 metais.
A. Ramanauskas – Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų, ją skatino okupacinės sovietų valdžios vykdomos represijos, trėmimai į Sibirą.
A. Ramanauskas – Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Partizano vado palaikai kapinėse Vilniuje buvo atrasti ir identifikuoti šiemet, rudenį vyks iškilmingas palaikų perlaidojimas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, A. Ramanausko – Vanago atminimas įamžintas įvairiuose miestuose – jo vardu pavadinta gimnazija Alytuje, Edukologijos universitete Vilniuje įrengta auditorija - muziejus, suėmimo vietoje Kaune pastatytas paminklinis akmuo. Panevėžyje ir Alytuje partizanų vadas pagerbtas paminklinėmis lentomis.
A. Ramanauskas – Vanagas besislapstydamas yra parašęs prisiminimus, jie neseniai vėl išleisti pakartotinai.
Klaipėdos valdžia ketvirtadienį taip pat turėtų spręsti dėl apkaltos komisijos Lietuvos rusų sąjungos atstovui Viačeslavui Titovui, kuris melagingai viešai apkaltino partizanų vadą dėl nekaltų civilių žudymo.
Prokuratūra dėl jo pasisakymų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Pats V. Titovas sako, jog rėmėsi sovietų teismo duomenimis. Istorikai pabrėžia, kad tiriant Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis, kuriose partizanai vadinami banditais ir kur apstu netikrų, juos juodinančių teiginių.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą