Konferencijos dalyvių neramino Klaipėdos miesto savivaldybės požiūris į augmeniją: seni medžiai neprižiūrimi ir kertami, o jų vietoje sodinami nauji medeliai, kurie nėra tokie veiksmingi išskiriant deguonį, nesuteikia pavėsio.
"Mieste yra ryški priešprieša tarp betoninių miesto vaizdų ir augmenijos. Vertinant šiuo metu labai opią ekologijos problemą karščio bangas, želdinių išsaugojimas yra būtinas”, – komentavo asociacijos „Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė.
Paklausta apie renginio tikslus Klaipėdos žaliųjų pirmininkė pasakojo: "Norisi rasti bendrą kalbą su Savivaldybe, kad sprendimai dėl miesto augmenijos būtų priimami kartu su gyventojais. Šiuo metu visuomenės nuomonė nereiškia nieko."
Konferencijos dalyvius liūdino tai, kad valdžia neima pavyzdžio iš užsienio valstybių.
"Kokių puikių žalumos įkomponavimo į miesto erdves yra Prancūzijoje, Anglijoje, Škotijoje. Viskas, ką reikia padaryti, yra paimti jų projektus ir pritaikyti juos Lietuvai", – siūlė asociacijos "Gyvas miškas” atstovė Monika Peldavičiūtė.
Kolegei pritarė ir kraštovaizdžio dizainerė Austė Juozapaitytė. Pranešėja teigė esanti nusivylusi, kad apie mokslinius tyrimus, kurie įrodo mieste esančios augmenijos teigiamą poveikį žmogaus ne vien fizinei, bet ir psichologinei sveikatai yra beveik nekalbama.
"Mes galime valdžiai atleisti, kai jie kažką daro iš nežinojimo su mūsų žaliosiomis erdvėmis, bet jeigu jie jau žino informaciją ir toliau nekeičia savo veiksmų, tai jau kenkimas mums visiems ir mūsų sveikatai", – aiškino M. Peldavičiūtė.
Panaši konferencija jau vyko Šiauliuose, o ateityje planuojama ją perkelti ir į Vilnių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą