Keli kilometrai nuo Klaipėdos įsikūrusiuose nuotekų valymo įrenginiuose šiuo metu verda statybos darbai. Šalia pastato, į kurį atiteka apie 95 procentus miesto nuotekų, jau pastatyta aikštelė, kurioje bus įkurdinti oro valymo įrenginiai - skruberis ir biofiltras.
Visiškai išvalys
AB "Klaipėdos vanduo" Nuotekų departamento vyriausiasis nuotekų tvarkymo technologas Vaidotas Girdvainis tvirtina, kad minėti įrengimai yra vieni paskutiniųjų, kurie iš esmės panaikins bet kokius iš valyklos sklindančius kvapus.
Darbai pradėti "paslepiant" išorėje esančią nuotekų kamerą-rezervuarą, į kurį suplūsta miestiečių išleistos nuotekos. Ant suvirintų metalinių sijų beliko užkelti paskutines plokštes, po kuriomis bus "įkišti" ortakiai. Šie nusiurbs burbuliuojančių nuotekų skleidžiamą kvapą.
PLANAS. Tikimasi, kad gruodžio mėnesį šioje aikštelėje pradės veikti orą valantis skruberis ir biofiltras.
Ortakius žadama sujungti su traukiamąja ventiliacijos sistema nuotekų valymo pastate, kuriame aštrus kvapas jaučiamas stipriausiai.
"Kvapnus oras iš pastato specialiu vamzdžiu eis į cheminio valymo įrenginį, vadinamąjį skruberį. Į srautą įpurškiant vandenilio peroksido įvyks oksidacijos procesas, kuris sunaikins didžiąją dalį kvapų", - rodydamas į dar ant žemės gulintį skruberį paaiškino V. Girdvainis.
Chemiškai išvalytas oras po to keliaus į biofiltrą - įrenginį, pripildytą medienos skiedrų. Nemalonių kvapų nebeskleisiantis oras po kelionės agregatais pateks į aplinką.
Bendrovės specialistai paskaičiavo, jog statomų įrenginių našumas yra 10 tūkst. kub. m oro per valandą. Skaičiuojama, jog dėl miestiečių gerovės vandentiekininkai į naujus įrenginius investuos apie 140 tūkst. eurų.
Investavo milijonus
"Klaipėdos vanduo", siekdamas užtikrinti švarų orą ir ekologiją, į kvapą ir atliekas mažinančias priemones investuoja ne pirmą kartą. Per pastaruosius 6 metus siekiant šių tikslų buvo išleista apie 70 mln. litų.
"Minėtų įrengimų statyba yra mažytė mūsų darbo dalis. Seniau išties sulaukdavome daugybės skundų dėl sklindančių kvapų, tad 2009 metais pradėjome pūdyti dumblą", - pasakojo V. Girdvainis.
Į tolėliau nuo valymo įrenginių stovinčius pastatus nukeliauja valymo įrenginiuose surinktas dumblas. Specialia technologija jis supūdomas, o susidariusios biodujos panaudojamos technologinėms reikmėms - gaminama elektros energija ir šiluma. Pradėjus taikyti pūdymą prieš 6 metus dumblo atliekų sumažėjo net 3 kartus.
"Seniau į aikštelę išveždavome apie 100 tonų dumblo per parą, o atsiradus įrenginiams jo sumažėjo iki 30 tonų", - apie pirmąjį projektą pasakojo specialistas. Į proceso įdiegimą vandentiekininkai investavo apie 48 mln. litų.
Antrasis minimo projekto etapas dumblo atliekų kiekį leido sumažinti dar labiau. 23 mln. litų dydžio investicija buvo skirta dumblo džiovinimo įrengimams statyti. Į juos patenkantis supūdytas dumblas yra centrifūguojamas ir išdžiovinamas.
"Dumble lieka apie 10 procentų drėgmės, o jo svoris nuo minėtų 30 tonų susitraukia dar tris kartus - iki 11-12 tonų atliekų. Nesunku paskaičiuoti, kad anksčiau išties nekvepiančio dumblo atliekų sugebėjome sumažinti net 10 kartų - nuo 100 iki 11-12 tonų per parą", - pasakojo V. Girdvainis.
Specialistas akcentavo, kad prieš 6 metus žmonės pagrindą skųstis dėl kvapų turėjo - įspūdingi dumblo kiekiai patekdavo į maždaug 5 ha dydžio aikštelę. Nors lašinant chemines medžiagas buvo bandoma sumažinti sklindantį kvapą, aplinkiniai jį vis tiek gerai užuosdavo.
"Minimos aikštelės nebenaudojame jau apie 10 metų. Ji užžėlusi, o atvykstančios komisijos ir aplinkosaugininkai jokių priekaištų dėl jos neturi", - tvirtino V. Girdvainis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą