"Jūros šventėje priėmėme užsieniečių burlaivius, visi jais grožėjomės ir džiaugėmės. Dėl burlaivių iš užsienio galime kelnes nusimauti, tačiau po savais laivais krauname malkas ir esame pasiruošę juos sudeginti, kad tik problemų nebūtų. Jūros šventėje Lietuvai atstovavo 3 buriniai laivai iš 86", - žodžių į vatą nevyniojo Bartas Markevičius, vieną seniausių Lietuvoje burinių laivų "Lady Sophie" įsigijusios Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos (NTGS) valdybos pirmininkas.
Jo brolis Paulius Markevičius, NTGS vadovas, įsitikinęs, jog Kultūros paveldo departamentas (KPD) nevykdo savo pareigos saugoti kultūros paveldą ir netgi trukdo tai daryti.
"Nedavėme kyšio"
"Lady Sophie" - 1911 metais Škotijoje pastatytas burinis dvistiebis laivas. 2006-aisiais jį nusipirko ir iki 2009 metų naudojo Lietuvos įmonė "Whisky Bay". Kai prireikė remontuoti laivo korpusą, jis buvo iškeltas ant kranto, pradėtas remontuoti, tačiau laivo savininkai bankrutavo. Laivas buvo įkeistas bankui, ilgai pardavinėjamas.
2015-ųjų žiemą laivą įsigijo Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga.
"Pagailo, kad istorinio laivo neišrinktų dalimis. Tai labai vertingas objektas, tačiau jam reikia didelių investicijų. Išpirkę laivą surinkome jo istorinę medžiagą, pradėjome ruošti projektinę dokumentaciją. Vienas iš tikslų buvo įtraukti laivą į paveldo registrą, tačiau sulaukėme didžiulio KPD pasipriešinimo. Racionalaus paaiškinimo, kodėl, neturiu. Gal tik todėl, kad niekam nedavėme kyšio. Neveiklumas ir trukdymai buvo nuo pat proceso pradžios", - teigė P. Markevičius.
"Vertybės dosjė turėtų parengti paveldosaugininkai, tačiau rengėme mes. Paprašėme, kad laivas būtų perduotas svarstyti vertinimo komisijai - jokios reakcijos. Tada pasiskundėme administracinių ginčų komisijai. Komisija įpareigojo tai padaryti. Laimei, Kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai nėra pavaldūs šiai institucijai. Jie nubalsavo, kad laivas būtų registruotas Kultūros paveldo vertybių registre ir 2016 m. rugsėjį tai buvo padaryta", - pasakojo P. Markevičius.
Trūksta teisinio reglamentavimo
NTGS pradėjo ruošti laivo "Lady Sophie" tvarkybos darbų projektą, ieškoti finansavimo šaltinių šiems darbams.
"Kreipėmės į KPD, kad išduotų sąlygas laivo tvarkybos darbams, tačiau ir vėl sulaukėme neigiamo atsakymo - esą sąlygų tvarkybos darbams neišduos, nes KPD vadovės Dianos Varnaitės įsakymu yra sustabdytas laivo įtraukimas į Kultūros paveldo registrą. Kaip jis gali būti sustabdytas, jeigu laivas jau įregistruotas? Sustabdyti galima tik neužbaigtą procedūrą", - įsitikinęs P. Markevičius, turintis teisininko išsilavinimą.
Tokia situacija, anot pašnekovo, susidarė todėl, kad, pagal Lietuvos įstatymus, laivai yra nekilnojami daiktai - plaukiojantys pastatai.
"Meridianas" iki jo remonto taip pat buvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamasis objektas, nors neturėjo savo sklypo. Prieš remontą "Meridianas" buvo išbrauktas iš vertybių registro, nes nebuvo tikslo jį restauruoti, tikslas buvo įrengti restoraną.
Laivas "Lady Sophie" į registrą įtrauktas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Į kultūros vertybių registrą taip pat įtraukti ir klubui "Budys" priklausantys laivai, tačiau jie registruoti kaip nekilnojamoji kultūros vertybė.
Šis klausimas Lietuvoje turėtų būti detaliau reglamentuotas, nes dabar dėl laivų registracijos yra sumaištis. Lietuvoje nėra net aiškios laivų klasifikacijos reglamento, neaišku, kodėl vieni laivai registruojami kaip jachtos, kiti - kaip burlaiviai ar katamaranai. Mes reikalavome kad "Lady Sophie" būtų įregistruota kaip škuna, Lietuvos saugios laivybos administracija teigė, kad laivas turi būti įtrauktas kaip kylinė jachta. Savo nuostatą jie argumentavo remdamiesi Artūro Dovydėno knyga "Buriavimas". Ar tai teisės aktas?" - stebėjosi P. Markevičius.
Priskyrė krantinę
P. Markevičiaus teigimu, KPD specialistų iniciatyva, laivą registruojant kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę, prie jo buvo priskirta teritorija.
"Mes paveldosaugininkams aiškinome, jog laivas pats savaime yra teritorija, Lietuvos valstybės tąsa. Jie gi prieštaravo, kad laivui turi būti priskirta teritorija, apibrėžė krantinę, kurioje stovėjo laivas ir įtraukė į registrą su krantinės teritorija.
Mes tam prieštaravome. Sakėme, jog tai yra nesąmonė, nes laivas išplauks arba pastatysime prie kitos krantinės, tačiau jie tvirtino, jog tik taip galima įtraukti į registrą. Nusileidome, nes mums buvo svarbu, kad laivas būtų įtrauktas į registrą.
Tačiau, kai įtraukė krantinę į registrą, triukšmą pakėlė uosto direkcija. Kreipėmės, kad būtų pakeista ši nesąmonė, tačiau užuot pakeitę, jie sustabdė užbaigtą laivo įregistravimo procedūrą", - dėstė P. Markevičius.
Kadangi KPD neišduoda sąlygų, NTGS negali užbaigti projekto ir gauti leidimo laivui tvarkyti, taip pat negali dalyvauti ir šiuo metu paskelbtame konkurse kultūros paveldui aktualizuoti, kurio nugalėtojams bus skiriama parama iš Europos Sąjungos.
"Jeigu dėl KPD kaltės mes negalėsime dalyvauti šiame konkurse, kreipsimės į prokuratūrą dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Užuot padėjusi valstybės institucija, atsakinga už paveldo apsaugą, trukdo. 106 metų amžiaus burlaivis nyksta akyse.
Dar 2009 metais "Lady Sophie" plaukiojo. Dabar jam reikia tik gero remonto ir jis galėtų puikiausiai reprezentuoti Lietuvą. Su Lietuvos jūrų muziejumi jau esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, su Klaipėdos pilies muziejaus vadovu aptarėme galimybę laikyti laivą "Lady Sophie" istorinių laivų krantinėje prie muziejaus, su jūrų skautų organizacija sudarėme bendradarbiavimo sutartį, kad jie mokytųsi valdyti burinį laivą. Klaipėdos turizmo informacijos centras padeda platinti atributiką su laivo "Lady Sophie" simbolika - tokiu būdu populiariname šį laivą ir renkame lėšas jam tvarkyti", - aiškino NTGS vadovas.
Pateikė klaidingą informaciją
KPD Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Kuncevičienė, kuri administruoja Kultūros paveldo vertinimo tarybos darbą, kalbą pradėjo nuo to, jog dėl laivo "Lady Sophie" pradėtos 6 teismo bylos, tarp jų teisme ginčijamas laivo įrašymo į kultūros vertybių registrą faktas.
"Kol vyksta teismo procesai, vertinimo taryba nesiims jokių veiksmų, susijusių su šiuo laivu", - nukirto R. Kuncevičienė.
Specialistė patvirtino, jog 2016 m. rugsėjį laivas "Lady Sophie" Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos sprendimu buvo įrašytas į kultūros vertybių registrą.
"Visi kiti kultūros vertybių registre įrašyti laivai yra įrašyti kaip kilnojamojo kultūros paveldo objektai ir teritorijos neturi. KPD neabejoja, kad laivas "Lady Sophie" yra vertingas, kad jį reikia saugoti, tačiau mes siūlėme jį saugoti kaip kilnojamąjį kultūros paveldo objektą ir įrašyti kaip kilnojamąjį kultūros objektą, o laivo savininkai primygtinai reikalavo, cituodami Civilinį kodeksą ir konstitucinius teismo sprendimus, kad "Lady Sophie" būtų įrašytas į kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamasis kultūros paveldo objektas.
Noras, kad laivas būtų įrašytas būtent į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, suprantamas. Nes tada jo savininkai gali pretenduoti į Europos fondų paramą ir valstybės parama nekilnojamajam paveldui yra solidesnė nei kilnojamajam, tačiau NGTS to pasiekė nesąžiningu būdu. Tarybai buvo teigiama, jog laivas "Lady Sophie" registruotas jūrų registre, tačiau tai buvo klaidinga informacija. Tuo metu jie buvo tik padavę prašymą saugios laivybos administracijai registruoti šitą laivą jūrų registre. Vėliau minėta administracija jų prašymą atmetė. Jie už tai padavė Saugios laivybos administraciją į teismą, tačiau pirmos instancijos teisme bylą pralaimėjo", - pasakojo paveldosaugos specialistė.
Uostas padavė į teismą
Pasak R. Kuncevičienės, Lietuvos įstatymai numato, jog kiekvienas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas privalo turėti savo vertybės teritoriją.
"Įrašant objektą privaloma pateikti priedą, kuriame nurodyta vertybės teritorija. Tai įpareigoja įstatymas. "Lady Sophie" laivo savininkai vertinimo tarybai pateikė planą, kuriame buvo apibrėžta krantinės teritorija, tačiau tai taip pat buvo klaidinanti informacija, nes laivo toje vietoje jau nebuvo, jis buvo perkeltas į kitą vietą.
Taigi buvo pateiktos klaidingos teritorijos ribos, tačiau mes tai sužinojome tik tada, kai laivas su jam priskirta teritorija buvo įregistruotas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir mes apie tai informavome teritorijos savininką - valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją.
Uosto direkcija padavė į teismą Kultūros paveldo vertinimo tarybą dėl to, kad jų teritorija be jų žinios ir sutikimo buvo priskirta laivui "Lady Sophie" ir atsidūrė registre. Jie argumentavo, jog laivas toje teritorijoje nestovi ir jūrų registre nėra registruotas. Tai - antroji byla.
Dar viena byla susijusi su tuo, jog vertinimo taryba nepatikslino jų laivo teritorijos ribų. Kai paaiškėjo, kad laivas nestovi ten, kur buvo nurodyta, jie paprašė patikslinti ribas. Yra dar keletas teisinių ginčų, susijusių su šiuo laivu, nes jo savininkai skundžia kiekvieną mūsų žingsnį", - teigė R. Kuncevičienė.
Jūrų registre nėra
Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivų registravimo skyriaus vyr. specialistė Raminta Šajaukienė paaiškino, jog Jūrų laivų registre laivai registruojami kaip nekilnojamasis turtas, o vidaus vandenyse - kaip transporto priemonė. Pašnekovė patvirtino, jog "Lady Sophie" nėra jūrų registre registruotas laivas.
"Tai nebuvo padaryta todėl, kad laivo savininkai nepateikė visų reikalingų dokumentų", - teigė R. Šajaukienė.
KOMENTARAS
"Turime įrodinėti, kad laivas - ne žvakidė"
Kostas FRANKAS, Jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" vadovas
Lietuvoje yra 10 istorinių burlaivių. 8 iš jų priklauso Jūrinės istorijos ir kultūros klubui "Budys". Visi šie laivai registruoti Kultūros paveldo registre kaip kilnojamosios vertybės, t. y. prilyginti žvakidėms ir paveikslams. Taip yra todėl, kad šitoje institucijoje nėra nė vieno jūrinio paveldo specialisto. Visoje Europos Sąjungoje laivai yra pripažįstami nekilnojamu turtu, kai jiems yra imamas kreditas, kaip jie draudžiami. Laivai prilyginami ne pastatui, o žemei, nes ir kitame pasaulio krašte su Lietuvos vėliava plaukiojantys laivai yra laikomi Lietuvos valstybės teritorija. Mes tai bandome įrodyti Nacionalinei mokėjimų tarnybai, kuri sustabdė mums iš ES fondų skirtą finansavimą keturiems buriniams laivams tvarkyti ir nurodė grąžinti tai, kas buvo skirta, dėl to, kad laivai yra įtraukti į Kultūros paveldo registrą kaip kilnojamosios vertybės. Ši byla jau pasiekė Aukščiausiąjį administracinį teismą. Jeigu Lietuvoje neįrodysime savo tiesos, ieškosime teisingumo ES institucijose. Keturių jachtų - "Jūratė", "Darling", "Rūta" ir "Peergynt" - remontas yra finišo tiesiojoje, tačiau dėl paminėtų priežasčių negalime jo užbaigti. Dar 4 laivų būklė yra dar liūdnesnė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą