Klaipėdietė Seimo narė, Valstybės istorinės atminties komisijos bei Laikinosios Vakarų Lietuvos regiono atstovų grupės "Į darnią Lietuvą Vydūno keliu" narė Irena Šiaulienė pažymėjo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas yra reikšmingiausias ir jam skirta didžiausia programa, tačiau nematanti nieko blogo, kad greta Šimtmečio metų bus minimos ir kitos svarbios kultūros, istorijos, religijos ir pan. sukaktys, reiškiniai ar asmenybės, suteikiant jiems atmintinų metų statusą.
Kartą per 50 metų
"Praėjusiais metais aš pati teikiau Reformacijos metų paskelbimo projektą, nes buvo minimos reformacijos 500-osios metinės. Manau, kad projektas įgyvendintas labai sėkmingai ir ši sukaktis minėta visus metus, vis kitokiomis formomis. Greta to 2017-ieji buvo paskelbti I. Simonaitytės metais ir gražiai papildė Reformacijos metus, nes pati I. Simonaitytė savo kūrybą pradėjo nuo liuteroniškų giesmių rašymo. Dar 2017-ieji buvo paskelbti Piliakalnių metais ir jų minėjimas buvo prasmingas. Skirtingoms visuomenės grupėms aktualūs skirtingi reiškiniai. Jeigu metus skirtume tik vienam reiškiniui sukakčiai ar asmenybei, kiti būtų tarsi užgožti. Ar kenkia valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui 2018-ųjų paskelbimas Simono Daukanto metais? Juk S. Daukantas - pirmasis Lietuvos istorijos lietuvių kalba autorius. Jo indėlis lietuvybei išsaugoti - labai reikšmingas", - svarstė Seimo narė.
Pašnekovė teigė girdėjusi ir kitokių nuomonių, į kurias reaguodama Valstybės istorinės atminties komisija priėmė naują atmintinų metų skelbimo tvarką, kurioje pažymėta, kad, praėjus daugiau kaip šimtmečiui po asmenybės mirties, tai asmenybei dedikuoti metai gali būti tik kas 50-metį. "Nežinau, kaip pavyks tų nuostatų laikytis. Šiais metais yra tokia situacija kokia yra, ir jau yra žinomos ir ateinančių metų dedikacijos", - sakė I. Šiaulienė.
Seimo narė pridūrė, kad nutarimas paskelbti atmintinus metus nėra tuščia deklaracija. "Po to kreipiamasi į Vyriausybę, kad būtų sudaryta renginių programa atmintiniems metams paminėti. Tada suteikiama galimybė į procesą įsijungti įvairioms ministerijoms, institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms. Parengiamas priemonių planas, kuriam įgyvendinti skiriamas finansavimas", - aiškino I. Šiaulienė.
Atskiros eilutės biudžete nėra
Kultūros ministerijai tenka kuruoti daugiausiai atmintinų metų programų, nes dauguma jų būna susiję su kultūra, istorija.
Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Artūro Malinovskio teigimu, didesnis krūvis tenka tais atvejais, kai Seimas apie atmintinus metus paskelbia jų išvakarėse, tačiau dauguma minėtinų įvykių asmenybių būna žinomos ir jų minėjimams ruošiamasi iš anksto.
SKULPTŪRA. Ukrainiečiai menininkai Borisas Krylovas ir Olesas Sidarukas su Arūno Sakalausko tarpininkavimu sukūrė Vydūno figūrą ir nuėmė formas paminklui nulieti. Šiuo metu ieškoma lėšų paminklo gamybai tęsti. "Mažosios Lietuvos kultūra" nuotr.
"Seimo nariai ne patys sugalvoja, kokius atmintinus metus paskelbti. Šią iniciatyvą paprastai teikia suinteresuotos visuomenės grupės, asociacijos, draugijos ar savivaldybės. Programą kuruojanti ministerija taip pat kreipiasi į įvairias institucijas su prašymu siūlyti savo projektus, skirtus atmintiniems metams. Pavyzdžiui, reikšmingas religines sukaktis ar asmenybes paminėti kreipiamasi į Bažnyčią. Šiame procese taip pat gali dalyvauti ir mokslų akademijos, universitetai ar kitos įstaigos. Jos savo biudžete ir planuoja lėšas projektui įgyvendinti, prašo dalinio finansavimo iš savivaldybių, ministerijų, fondų. Jų programas svarsto ekspertai ir lėšos arba skiriamos, arba ne pagal ekspertų rekomendacijas. Atskiros valstybės biudžeto eilutės, skirtos Seimo paskelbtiems atmintiniems metams paminėti, nėra. Išskyrus tokius išimtinius atvejus, kaip, pavyzdžiui, Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas. Šimtmečio minėjimo projektams įgyvendinti numatytas papildomas finansavimas", - informavo ministerijos atstovas.
Sportas Šimtmečio metų nemenkina
Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo darbo grupės Klaipėdoje pirmininkė Nijolė Laužikienė prisipažino net nežinanti visų metų, kuriuos Seimas paskelbė atmintinais.
"Be abejo, svarbiausia yra valstybės Šimtmečio data, kuriai ruošiasi visa šalis. Ir mes taip pat esame parengę renginių programą jai įprasminti. Taip pat Klaipėda save sieja su Vydūno metais. Svarbiausia dedikacija jiems bus paminklo Vydūnui pastatymas. Šią idėją iškėlė ir ją realizuoja iniciatyvinė grupė.
Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat puoselėja tradiciją dedikuoti kam nors metus. Šie metai Klaipėdoje pavadinti Sporto metais, nes šiemet gavome Europos sporto miesto vardą. Taigi pats gyvenimas diktuoja vienus metus pavadinti Kultūros metais, kitus - Sporto metais. Nemanau, kad šis Klaipėdos titulas ir išskirtinis dėmesys sportui kaip nors menkina Lietuvos valstybės šimtmečio metus", - kalbėjo N. Laužikienė.
Vydūnui skyrė
VšĮ "Mažosios Lietuvos kultūra", inicijavusi ir organizuojanti paminklo Vydūnui sukūrimą ir pastatymą Klaipėdoje, tiesiogiai susipažino, kaip įgyvendinama Vydūno asmenybei skirtų metų programa.
"Kultūros ministerijos yra sudaryta speciali Vydūno metų programos įgyvendinimo komisija, kuri patvirtino Vydūno metų minėjimo programą. Į ją buvo įtrauktas ir mūsų pateiktas paminklo Vydūnui projektas. Šiam projektui įgyvendinti gavome 30 tūkst. Eur paramą, kuri jau ir išleista. Už šias lėšas konkursą laimėję ukrainiečiai menininkai Borisas Krylovas ir Olesas Sidarukas su Arūno Sakalausko tarpininkavimu sukūrė Vydūno figūrą ir nuėmė formas paminklui nulieti. Šiuo metu ieškoma lėšų paminklo gamybai tęsti. Jau parengtas skvero tarp Puodžių ir Bokštų gatvės projektas. Skveras vadinsis Vydūno sodu. Skvero rekonstrukcijos projekto parengimu ir įgyvendinimu rūpinasi Klaipėdos miesto savivaldybė. Tikimės, kad šiais Vydūno metais pavyks šį projektą įgyvendinti, tik būgštaujame, ar spėsime. Šiuo metu dar stokojame poros dešimčių tūkstančių eurų paminklui užbaigti", - sakė Arvydas Girdzijauskas, "Mažosios Lietuvos kultūros" vadovas.
Pasak pašnekovo, Klaipėdoje bus ir daugiau Vydūno metams skirtų projektų. "Vydūno mokykla rengia Vakarų Lietuvos moksleivių kūrybinių darbų konkursą "Gyvenimas yra giesmė", Klaipėdos universitetas organizuoja didelę mokslinę konferenciją "Švyturio" arenoje. Galbūt nėra tokia svarbi renginių, skirtų Vydūno metams, kiekybė, kaip jų kokybė. Mums svarbiausia įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme", - sakė A. Girdzijauskas.
Seimo paskelbti atmintini metai, žymintys svarbias valstybei sukaktis
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kuriuo paskelbė "atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis".
Vydūno metai. Kovo 22 dieną sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta-Vydūnas. 1940 metais už nuopelnus išryškinant tautiškumo ir žmoniškumo dermės svarbą, už raginimą jos siekti santykiuose tarp tautų Vydūnas galėjo tapti kandidatu Nobelio premijai gauti, bet pasirengimą pristatymo procedūrai nutraukė Antrasis pasaulinis karas.
Lietuvos skautų judėjimo metai. Šiemet sukanka 100 metų, kai Lietuvoje buvo įkurta pirmoji skautų organizacija, padėjusi pagrindą skautų judėjimui Lietuvoje. Daugiau nei 28 mln. žmonių pasaulyje vienijančio skautų judėjimo pirmoji skiltis Lietuvoje buvo įkurta 1918-ųjų spalio 1 dieną. Sovietmečiu panaikinta Lietuvos skautų sąjunga buvo atkurta 1989 metais.
Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo metai. XVI amžiumi datuojamas nežinomo autoriaus Trakų Dievo Motinos paveikslas, maldininkų garbintas kaip stebuklingas, 1718 metų rugsėjo 4 dieną vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.
Adolfo Ramanausko-Vanago metai. Kovo 6 dieną sukanka 100-osios partizanų vadovo A. Ramanausko-Vanago gimimo metinės. Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, brigados generolas A. Ramanauskas-Vanagas sovietų buvo nužudytas 1957 metais. Jo kapas iki šiol nežinomas, tačiau istorikai spėja, kad partizanų vado palaikai guli vadinamosiose Našlaičių kapinėse, už Antakalnio kapinių tvoros.
Tėvo Stanislovo metai. Rugsėjo 29 dieną sukaks 100-osios vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Tėvo Stanislovo - Algirdo Mykolo Dobrovolskio gimimo metinės. Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjęs žydus, o sovietmečiu aktyviai raginęs tikinčiuosius priešintis okupacijai, dvasininkas kalintas lageriuose. Grįžęs paskirtas į atokų Paberžės miestelį, Tėvo Stanislovo pastangomis tapusį ne tik dvasinės traukos centru, bet ir socialiniame užribyje atsidūrusių žmonių užuovėja.
Sąjūdžio metai. Birželio 3 dieną sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, pradėjusi visuomeninį nepriklausomybės atkūrimo judėjimą. 1990 metais rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą Sąjūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141 ir sąjūdžio deputatų balsais buvo priimtas 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo aktas.
Lietuvos katalikių moterų sąjungos metai. 2018-uosius Seimas pažymėjo kaip Lietuvos katalikių moterų sąjungos šimtmečio metus, prieš šimtmetį atgaivinus dar iki Pirmojo pasaulinio karo įsteigtos Lietuvių katalikių moterų draugijos veiklą.
Simono Daukanto metai. Spalio 28 dieną bus minimos 225-osios XIX amžiaus švietėjo, istoriko, tautinio atgimimo ideologo S. Daukanto gimimo metinės. S. Daukantas 1822 metais parašė pirmąją lietuvių kalba Lietuvos istoriją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą