Beje, labai panaši situacija pasikartojo ir Nidoje dėl kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" rekonstrukcijos, tik ten apsaugos priemonės dar nėra pritaikytos, tad ruošiamasi pradėti darbus.
Problema dėl rangovų parinkimo konkursų apskundimo teismams ir darbų sustabdymo ilgesniam laikotarpiui jau gana sena. Ji buvo keliama visais lygiais, teikiami pasiūlymai koreguoti įstatymus. Teisininkai mano, kad situacija šiais laikais jau yra pagerėjusi ir dabar apskųsti konkursą neturint pagrindo jau yra brangu. Tačiau, kaip rodo minėti du pavyzdžiai, verslas ieško sau palankių situacijų visais įmanomais būdais ir visuomenės interesai jam nėra pirmoje vietoje.
Pritaikytos apsaugos priemonės
"Smiltynės perkėlos" generalinis direktorius Mindaugas Čiakas apgailestauja, kad Naujosios perkėlos teritorija iki sezono nebus sutvarkyta, nors bendrovė ketino tai padaryti per šią žiemą.
"Smiltynės perkėlai" nutraukus sutartį su pirmu rangovu 2019 metais vasarą, tuojau buvo paskelbtas naujas konkursas dėl minėtos teritorijos sutvarkymo. Vokai su pasiūlymais buvo atplėšti rugsėjo mėnesio pradžioje, įvertinti tiekėjų pateikti pasiūlymai ir išrinktas geriausias, tačiau pasirašyti sutarties su nauju tiekėju nespėta.
Dalykas tas, kad Lietuvos apeliacinis teismas prašant buvusiam rangovui, su kuriuo sutartis buvo nutraukta, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl vykdyti statybos darbų negalima. Teks laukti, kol "Smiltynės perkėla" baigs bylinėtis su buvusiu rangovu.
M. Čiakas abejoja, ar užsitęsus bylinėjimosi procesui naujas rangovas sutiks dirbti už suderėtą kainą, kadangi šiuo metu statybų kainos stipriai keičiasi, o jau praėjo pusė metų.
Neatmetama galimybė, kad vėl iš naujo reikės vykdyti pirkimo procedūras, ir tai jau būtų trečias kartas. Belieka tikėtis, kad pasirinktas antras rangovas vis dėlto atliks darbus Naujojoje perkėloje.
Padarė tik dalį darbų
M. Čiakas buvusio rangovo, su kuriuo sutartis buvo nutraukta, nenorėjo įvardyti. Vyksta teisminis procesas, yra paskelbta tos įmonės restruktūrizacija, Kauno savivaldybės iniciatyva paskelbta ir bankroto byla, bet šis sprendimas yra apskųstas.
Sutartį su buvusiu rangovu "Smiltynės perkėla" nutraukė 2019 metais, kadangi jis nevykdė darbų pagal numatytą grafiką. Du mėnesius darbai apskritai buvo sustoję. "Mes matėme, kad rangovas iki sezono pradžios tikrai nespės jų padaryti, nes pagal sutartį buvo likęs dirbti tik mėnuo, o darbų buvo padaryta tik 18 procentų. Taigi, tai buvo nerealu, nes rangovas susidūrė su finansinėmis problemomis. Teko girdėti, kad darbai sustojo labai daug jo statomų objektų Lietuvoje - ir Vilniuje, ir Kaune. Mes su tuo rangovu vienašališkai nutraukėme sutartį", - sakė "Smiltynės perkėlos" vadovas.
Buvęs rangovas dėl vienašališko sutarties nutraukimo apskundė "Smiltynės perkėlą" teismui ir prasidėjo bylinėjimosi maratonas. Byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.
M. Čiako žiniomis, buvęs rangovas atskiru skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, bet šis teismas atsisakė jas skirti. Jo nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, o šis pritaikė tokias priemones.
"Labai tikėtina, kad užtruksime, tad ir klaipėdiečiai, ir miesto svečiai, žmonės, vasarą atvykstantys iš visos Lietuvos ir užsienio, turės pakentėti dėl netvarkos Naujojoje perkėloje. Nežinantiems situacijos gali atrodyti, kad bendrovė yra tokia apsileidusi. Mes dedame visas pastangas stengdamiesi nors šiek tiek pakeisti dabartinį vaizdą", - aiškino M. Čiakas.
Paklaustas, kodėl bendrovė pasirinko tokį rangovą, jis atsakė, kad tuo metu tikrai nebuvo matyti jokių bankroto požymių, ir, be abejo, jis pasiūlė mažiausią kainą. Vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus buvo vertinama ne tik darbų kaina, bet ir darbų atlikimo terminas, rangovo patirtis. Pasirinktas naudingiausias ekonominiu požiūriu pasiūlymas. Viešojo pirkimo nugalėtoju paskelbta viena iš stambiausių Lietuvoje statybos įmonių, įeinanti į pirmąjį trejetuką. (Redakcijai bendrovės pavadinimas žinomas.) Tačiau prasidėjus statyboms reikalai pradėjo blogėti.
O planai buvo gražūs
Pagal pradėtą įgyvendinti projektą Naujosios perkėlos teritorija jau šiemet turėjo būti labai moderni ir graži, su įrengtomis informacinėmis IT sistemomis ir t. t.
Dabar joje stovinti siurblinė nugriauta, visoje aikštėje įrengta net 12 eismo juostų, kurių eismą reguliuotų šviesoforai. "Terminalas turi gerokai padidėti, tačiau piko dienomis mes automobiliais neužkimštume miesto, nes visas transporto priemones sutalpintume toje teritorijoje. Dabar piko dienomis visos miesto arterijos pradeda kimštis, automobilių eilė nusidriekia net iki Minijos gatvės. Terminale turėjo atsirasti ir nauji tualetai, vieta ledams pardavinėti ir t. t. Viskas turėtų būti padaryta civilizuotai ir tvarkingai", - sakė "Smiltynės perkėlos" vadovas.
Neringos mero versija
Tas pats scenarijus pasikartojo ir Nidoje pradėjus rekonstruoti "Agilą" pernai rudenį. Neringos savivaldybė taip pat dar tebesibylinėja. Ji įvardijo ir buvusį rangovą, su kuriuo nutraukė sutartį - UAB "Irdaiva" (dabar bankrutuojanti UAB "Active Construction Management"). Anot jos, pagalius į ratus Neringos savivaldybei kiša ir UAB "Statybų kodas", apskundusi konkursą, nors pati jame nedalyvavo. Apie tai jau nuskambėjo žiniasklaidoje. Abi šias įmones sieja vienintelis jų akcininkas Irmantas Kubilius, esantis tarp 500 turtingiausių Lietuvos žmonių.
"Nebežinau, kiek mes jau tų teismų turime, esame visais būdais atakuojami naudojant ir "sunkiąją artileriją", ir ekspertus. Kodėl taip daroma? Mano versija tokia: jeigu mūsų projektas sustabdomas ir nevykdomas, "Agilai" skirti Kultūros ministerijos pinigai nukreipiami į kitą objektą Druskininkuose, kurį stato "Statybų kodas". 2019 metais taip ir įvyko, mums skirti pinigai buvo nukreipti į tą objektą. 2020 metais, jeigu teismais, ginčais sustabdomos mūsų objekto statybos, vėl mūsų lėšos nukreipiamos į kito objekto finansavimą Druskininkuose, nes jokio kito finansavimo šaltinio ten jam nėra. Ir negali pykti, čia tik verslas. Manau, kad gudriųjų statybininkų Lietuvoje modelis yra visiškai tas pats", - aiškino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Jo teigimu, "Agilos" rekonstrukcijai kol kas dar nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. "Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas "Agilai" reikštų, kad šita duobė Nidoje bus visą gyvenimą, nes daugiau valstybinio finansavimo tam objektui skirta nebus. Laimei, jos dar nėra pritaikytos ir mes ruošiamės pradėti darbus.
Ir "Smiltynės perkėla" iš pradžių džiaugėsi, kad apsaugos priemonių netaikė pirmos instancijos teismas, tačiau antros instancijos teismas vis dėlto jas pritaikė. "Smiltynės perkėlai" geriau tik tuo, kad tam skirti pinigai iš jos sąskaitos niekur nedings, o mūsų pinigai baigiantis metams gali būti perkeliami į kitą objektą", - sakė D. Jasaitis.
Situacija ir Nidoje nekokia. Vasarą suvažiuoja dešimtys tūkstančių turistų, svečių ir poilsiautojų ne vien tik iš Lietuvos. "Man keista ir teismų pozicija. Giname viešąjį interesą, griauname namus, kainavusius po milijoną eurų. Netgi jeigu būtų priteista tiems bankrutuojantiems rangovams atlyginti 200-300 tūkstančių eurų nuostolius, tai vis tiek valstybei, įmonei ar bet kam būtų pigiau ir naudingiau, nei kad dabar, kai turime iškastus griovius", - kalbėjo D. Jasaitis.
Netinkamai organizuotas konkursas
Bendrovės "Statybų kodas", apskundusios "Agilos" rekonstrukcijos konkursą, teisininkas Ilan Ostrovskij sakė, kad bendrovė "Statybų kodas" yra suinteresuota dalyvauti "Agilos" statybos darbų procese. Pasak jo, būtent todėl, kad konkursas buvo organizuotas netinkamai, bendrovė neteko tokios galimybės. Kovodama už savo teises ji kreipėsi į teismą dėl netinkamai organizuoto konkurso, teisminis procesas prasidėjo pernai lapkritį.
"Žinoma, kad mes norime statyti tą objektą, bet konkursas organizuojamas netinkamai, nėra net normalaus techninio projekto ir kt. Akivaizdu, kad jis organizuojamas taip, kad būsimasis rangovas arba pažeis viešųjų pirkimų principus, arba apskritai statys neturėdamas jokio projekto - iš akies", - sakė teisininkas.
Pasak I. Ostrovkij, ginčas tarp Neringos savivaldybės ir "Irdaivos" kilo dėl atliekų išvežimo. Savivaldybė įrodinėjo, kad nebuvo išvežta tiek atliekų, kiek buvo deklaruota, bet dabar aiškėja, kad būtent pačios Savivaldybės iniciatyva dalis atliekų ir liko neišvežta.
Savivaldybei paskelbus naują "Agilos" rekonstrukcijos konkursą, pasak teisininko, "Statybų kodas" parašė pretenziją ir konkursas buvo nutrauktas dėl bendrovės nurodytų aplinkybių. O paskui Savivaldybė vėl paskelbė trečią konkursą. "Statybų kodas" jį vėl apskundė.
VAIZDAS. Nidoje vietoje modernaus kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" neringiškiai ir jų svečiai priversti grožėtis štai tokiu vaizdu.
Neringos savivaldybės nuotr.
Bylinėjimasis pabrango
Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas sakė, kad atvejų, kai vykstant viešajam pirkimui konkursą rangovai skundžia, turėjo ir Klaipėdos savivaldybė, tačiau jų pastaruoju metu gerokai sumažėjo. Šio teisininko manymu, ko gero, taip nutiko visų pirma todėl, kad viešųjų pirkimų bylose buvo padidinti žyminiai mokesčiai, tad bylinėjimasis jau brangiau kainuoja.
A. Kačalino teigimu, Klaipėdos savivaldybė, siekdama atgrasyti rangovus nuo nepagrįstų ieškinių, samdosi advokatą, kad pralaimėjusi šalis dar turėtų sumokėti ir advokato išlaidas. Teisininko manymu, ši priemonė buvo veiksminga.
Anot jo, konkurse nedalyvavusi bendrovė turi teisę jį apskųsti. "Mes turėjome tokį atvejį su baseinu - konkursų sąlygas skundė konkurse nedalyvavusios bendrovės, nes jos pačios jų neatitiko. Jeigu įmonė mato, kad jos konkurenciją riboja tam tikros sąlygos, jos skundžia, nors pačios ir nedalyvauja, ir tai normalus dalykas. Atvejo, kad jau būtų laimėtojas ir tada būtų skundžiamas konkursas, pastaruoju metu neturėjome", - sakė jis.
Rečiau taikomos laikinosios priemonės
Pasak A. Kačalino, dabar situacija yra labai pagerėjusi, nes viešųjų pirkimų bylos jau nagrinėjamos sutrumpintais terminais, teismai vis mažiau taiko laikinąsias apsaugos priemones. Išplėtotas ir žalos atlyginimo institutas. Jeigu pripažįstamas nugalėtoju ne tas asmuo, perkančiajai organizacijai teismas skiria baudą, o turėjęs laimėti dalyvis gali tikėtis, kad jam bus atlyginta už negautas pajamas. Kitaip sakant, jis gali prisiteisti tą mokestinį pelną, kurį būtų gavęs, jeigu būtų laimėjęs. Todėl vis mažiau yra konkursų stabdymo atvejų, nes bylinėtis pasidarė brangiau.
"Pralaimėjus bylą sumokėtas žyminis mokestis lieka valstybei. Anksčiau nesąžiningi dalyviai norėdavo tiesiog pakenkti, stabdyti konkursus ir tai darydavo lengvai, nes žyminis mokestis buvo labai mažas, teisme atstovaudavo įmonės juristas, kitai šaliai irgi juristas, praktiškai nieko nebūdavo prarandama. Dabar, kai reikia susimokėti didesnį žyminį mokestį ir įstaigos samdosi advokatus, jau yra rizika prarasti ir žyminį mokestį, ir dar mokėti kitos šalies advokatui, o kartais gali tekti, jeigu skundžiama, kai yra laimėtojas, dar ir jo advokato išlaidas. Taigi dabar jau apskaičiuojama, ar verta bylinėtis", - sakė A. Kačalinas.
Mums supančiotos rankos ir nežinome, kada jos bus atrištos. Tikėjomės, kad tai bus padaryta dar iki Naujųjų metų, dar būtume spėję ką nors pasidaryti iki sezono, o dabar jau matome, kad tikrai nespėsime. Dabar viliamės, kad iki 2021 metų sezono situacija jau bus kitokia ir kad tuos darbus galėsime atlikti kitą žiemą.
Mindaugas ČIAKAS, AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius
Nesuprantu, kaip šiuo atveju ginamas visuomeninis interesas, juk kalbame būtent apie visuomeninius objektus - vietoje kultūros namų dabar duobė, perkėla naudojasi tūkstančiai žmonių. Bus blogas transporto pralaidumas, didės ir užterštumas Klaipėdos mieste. Man susidaro įspūdis, kad šiuo atveju ginamas tik verslo interesas.
Darius JASAITIS, Neringos meras
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą