Tai konstatavo situaciją Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams pristačiusi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.
Specialistė dar sykį priminė, jog centras laukia įkaisiančių orų ir tada darsyk atliks kvapų modeliavimo procedūrą - tirs, kaip sklinda kvapai ir ar jų koncentracija neviršija leistinų higienos normų.
Toks tyrimas jau buvo atliktas žiemą, ir jis, nors aplinkiniai gyventojai nuolat skundžiasi dėl nepakenčiamo kvapo, parodė, jog gyvenamosios teritorijos į smarvės "debesėlį" nepatenka.
Esą realybė tokia, jog šiuo metu KVSC neturi dėl ko reikšti pretenzijų, bet aplinkosaugininkai yra aptikę daugybę pažeidimų, kurie susiję su taršos leidimo sąlygų nesilaikymu - nustatyti zonavimo, atliekų kiekio pažeidimai, anksčiau buvo aptikta, jog su atliekoms kompostuotojai net buvo išėję iš savo teritorijos ribų.
Visgi kompostuotojai, užuot apsitvarkę, pasirinko kitą kelią - šiuo metu teismuose yra net kelios bylos, kuriomis prašoma nagrinėti aplinkosaugininkų pareikštų reikalavimų pagrįstumą.
"Reikia pripažinti, jog po jų vizitų bendrovėje atsirado šiokios tokios vidinės tvarkos, pradėjo zonuoti, tačiau problemų dėl kvapų neišsprendė", - sakė A. Šlepetienė.
Pavyzdžiui, anksčiau patys kompostuotojai žadėjo sutvarkyti probiotiko (chemikalo, naikinančio kvapus) naudojimą, tačiau situacija iki šiol nepagerėjo: kaip ir prieš metus, taip ir dabar probiotikas vis dar purškiamas iš statinaitės, iš pirmo žvilgsnio labiau tinkamos naminei degtinei varyti, į orą neatsižvelgiant nei į vėją, nei kaip sklinda kvapas.
Minčių, kaip gelbėtis, centro specialistams kyla: pavyzdžiui, būtų galima svarstyti apie šalutinių gyvūninių produktų atliekų draudimą, tačiau KVSC neturi teisinio pagrindo to reikalauti ir tegali tik rekomenduoti.
Kita vertus, KVSC parengė įstatymo keitimo projektą, kuriuo minimalią kvapo ribą iš 8 europinių vienetų siūloma keisti į 5. Šiuo metu šie įstatymo keitimo pasiūlymai jau svarstomi ministerijose.
Komiteto pirmininkui Algirdui Grubliui teko konstatuoti ir kitą problemą: nors kreiptasi ir į pačią "Branda LT", ir į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad šie derintų ar bent jau informuotų apie naujai besikuriančias ir galimai smirdėsiančias įmones, šie jokio noro bendradarbiauti neparodė.
A. Grublys žadėjo išsikviesti ir aplinkosaugininkus, kad šie papasakotų, ką nuveikę, ir sugalvoti naujų būdų, kaip laimėti kovą prieš smirdančias bendroves.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą