Kultūros magistrais tapo moterys

Kultūros magistrais tapo moterys

Ketvirtadienį uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas atskleidė, kam už nuopelnus kultūrai rugpjūčio 1-ąją vyksiančioje ceremonijoje bus įteikti aukso žiedai. Klaipėdos kultūros magistrais tapo dvi moterys - prof. Ona Skaistutė Idzelevičienė ir doc. Irena Nakienė.

V. Grubliauskas, pirmininkavęs Kultūros magistro vardo suteikimo komisijai, tvirtino, kad tai šiemet buvo išties sunki užduotis.

"Komisija susidūrė su labai stipria pretendentų aštuoniuke. Todėl logiška, kad buvo išrinktas ne vienas, o du magistrai", - sakė miesto meras.

Kultūros magistrais paskelbtos asmenybės, posėdžio, trukusio apie 2 valandas, metu surinkusios bent du trečdalius (mažiausiai devynis iš trylikos) komisijos balsų. Meras džiaugėsi, kad šįkart išrinktos tik moterys ir pavadino tai "lyčių subalansavimu". Prieš tai dailiosios lyties atstovių gretos tarp magistrų buvo labai retos - vos 5 iš 26.

"Legenda tęsiasi"

V. Grubliauskas atskleidė, kad prof. O. S. Idzelevičienė Klaipėdos kultūros magistre tapo ne tik dėl kolektyvo "Žuvėdra" įkūrimo bei ilgamečio jo puoselėjimo, bet ir dėl pedagoginės veiklos, pramoginių šokių kultūros ugdymo ir miesto garsinimo.

"Tai - gražus, užtarnautas garbės ženklas. "Žuvėdros" legenda tęsiasi", - sakė miesto vadovas.

Paklausta, kokie jausmai užplūdo, kai sužinojo apie tokį svarbų įvertinimą, pramoginių šokių dėstytoja bei pedagogė O. S. Idzelevičienė teigė pasijutusi šiek tiek nepatogiai.

"Regis, sportiniai šokiai nėra kultūros dalis tiesiogine prasme. Ir šiaip su "Žuvėdra" esame gavę tiek daug apdovanojimų, kad, regis, jau gana... Labai bijau tos dienos, kai reikės atsiimti apdovanojimą", - atviravo ji.

Šokių kolektyvo "Žuvėdra" įkūrėja dalinosi prisiminimais, kad visuomet eidavo sveikinti kitų, gavusių kultūros magistro vardą, tačiau kol kas jų gretose savęs dar nemato.

"Pamenu, kad visada gėrėdavausi unikalaus grožio žiedu", - pridūrė moteris.

Apie tolesnius planus ir darbus O. S. Idzelevičienė kalbėti nesiryžta.

"Didžiausi darbai jau padaryti. Kam šokti aukščiau bambos? O juk ir nebėra su kuo dirbti, ką mokyti - kuo toliau, tuo mažiau studentų. Va, šiemet priėmėme vos 5 jaunuolius", - kalbėjo kultūros magistrė.

KUKLI. Kultūros magistrė Irena Nakienė sakė, jog ne ji gavo apdovanojimą, o visa Klaipėdos krašto etninė kultūra. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Svarbiausia - procesas"

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentė I. Nakienė iš stipriosios pretendentų aštuoniukės buvo išskirta už Klaipėdos krašto etninės kultūros saugojimą. Ji yra Klaipėdos krašto folkloro kolektyvų "Kuršių ainiai", "Kuršiukai" įkūrėja ir vadovė, taip pat šio krašto folkloro, papročių ir tradicijų ekspertė.

"Simboliška, juk šie metai paskelbti Etnografinių regionų metais", - sakė V. Grubliauskas.

Moteris teigė nesitikėjusi gauti šio garbingo apdovanojimo dėl to, kad šiemet būta daug stiprių pretendentų. Žinia, pernai komisijai teko rinktis vos iš trijų kultūros puoselėtojų.

I. Nakienė neslėpė, kad labai susijaudino sužinojusi tokią naujieną, tačiau pridūrė, jog ne ji gavo apdovanojimą, o visa Klaipėdos krašto etninė kultūra.

"Aišku, jauti atsakomybę prieš kitus, kurie tavimi pasitiki, tačiau darbas vyksta toliau. Man svarbiausia ne statusas ar įvertinimas, o pats darbo, mokslinių tyrinėjimų procesas, atradimų džiaugsmas. Manyje tikrai niekas nepasikeitė," - dalinosi potyriais folkloro ekspertė ir pridūrė, jog šiuo metu su keliomis studentėmis aktyviai ruošiasi Trakuose vyksiančiam respublikiniam seminarui.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder