"Medžiai pjaunami namo bendraturčių daugumos sprendimu arba kai medis kelia grėsmę asmenų turtui ar sveikatai. Teisinis tokio sprendimo priėmimo pagrindas - Klaipėdos miesto tarybos patvirtintos Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos, įpareigojančios pastatų bendraturčius tvarkyti ir valyti faktiškai naudojamas teritorijas", - aiškina "Jūros būsto" vadovas Edgaras Vygantas.
Pašnekovo teigimu, medžių genėjimą gali organizuoti tiek namo gyventojai, tiek administratorius.
"Tvarka paprasta - kreipiamasi į Savivaldybę, kad išduotų leidimą genėti medžius. Jį gavus organizuojami darbai. Medžius genėti ar pjauti gali bet kuris asmuo, turintis reikiamų žinių - apmokytas pagal Želdynų įstatymo nustatytus reikalavimus, taip pat turintis Savivaldybės išduotą leidimą. Vaismedžiams genėti leidimo nereikia. Tačiau jei medis kelia grėsmę, pavyzdžiui, po audros, sprendimą jį pjauti gali priimti ir tik namo administratorius", - sakė E. Vygantas.
Dažnai gyventojus gąsdina galima paslaugos kaina, todėl daugelis daugiabučių gyventojų delsia kreiptis dėl pjovimo darbų.
"Medžio pjovimo įkainiai yra nustatomi perkant šios paslaugos valandinį įkainį, o esant sudėtingesnei situacijai, pavyzdžiui, kai medis auga problemiškai pasiekiamoje vietoje ir reikalingos aukštalipių paslaugos, vykdoma apklausa konkretaus medžio ar medžių pjovimo paslaugos mažiausiai kainai nustatyti", - paaiškina E. Vygantas.
Į paslaugos kainą būna įskaičiuotas ir nugenėtų šakų ar nupjautų medžių išvežimas.
"Paslaugos teikėjas įsipareigoja visas žaliąsias atliekas ar medieną išvežti iš nupjovimo vietos. Šiuo atveju gyventojams nebeatsiranda papildomų išlaidų dėl šakų ar medienos išvežimo į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles", - teigia "Jūros būsto" vadovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą