Miesto aplinka: triukšmas - per didelis, želdiniai - prižiūrimi blogai

Savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė informavo, jog miesto aplinkos monitoringą uostamiesčio Savivaldybė užsako penkerių metų periodui. Nuo 2017 prasidėjo naujas periodas, tačiau sutartis su mokslininkais dėl viešųjų pirkimų procedūros pasirašyta tik rudenį.

Pristatymo metu mokslininkai pateikė ataskaitą tų tyrimų, kuriuos suspėjo padaryti praeitais metais. Darnaus vystymo instituto atstovas Ramūnas Markauskas pristatė triukšmo matavimų rezultatus. Triukšmo lygis Klaipėdoje 2017 metais matuotas vieną kartą iš viso 42 vietose, iš jų 38 vietos yra gyvenamoji aplinka. Specialistas priminė, kad, atsižvelgus į ankstesnių metų rezultatus, atsirado penkiomis triukšmo vietomis daugiau. Triukšmo tyrimo rezultatai uostamiestyje nėra geri - triukšmo lygis dienos metu buvo viršytas 88 procentuose tyrimo vietų, naktį 67 procentuose. Mokslininkai apskaičiavo vidurkį, jog daugiau kaip pusėje tirtų vietų triukšmas viršija normas.

[CITATA]

Kadangi matavimai atlikti tik vieną kartą, o ne tris, ataskaitoje yra ir akivaizdžių netikslumų. Pavyzdžiui, kad triukšmo lygis neviršijamas Geležinkelio gatvėje, kurios gyventojai kenčia nuo pro šalį riedančių traukinių.

Ataskaitos rengėjai šįsyk nepateikė palyginimo su ankstesnio periodo monotoringo duomenimis, taip pat jiems nebuvo suformuluota užduotis susieti skirtingus parametrus, pavyzdžiui, triukšmo ir želdinių. Tačiau R. Markauskas išreiškė nuomonę, jog su želdynais galima keisti triukšmo lygį mieste. Želdynų ir želdinių monotoringo 2017 metais rezultatus pristačiusi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro mokslo darbuotoja Raimonda Ilginė pažymėjo, kad želdynų būklė mieste yra tik vidutiniška, o juos tvarkant estetikos paisoma labiau nei ekologinės naudos.

Ragino saugoti medžius

R. Ilginė įvertino bendrą 11 miesto parkų ir skverų, S. Daukanto, Herkaus Manto, I. Kanto, Turgaus, Pilies gatvių, Mažvydo al., Taikos pr. apsauginių žaliųjų juostų bei 6 uostamiestyje saugomų medžių būklę. Žaliojo uostamiesčio rūbo vertinimas buvo atliktas vegetacijos sezono pabaigoje, rudenį. Specialistė vizualiai įvertino medžių būklę: jų genėjimo pobūdį, kamieno pažaidas.

Pasak mokslininkės, Klaipėdos parkų, skverų želdinių būklė - vidutiniška, kai kurių parkų - gera. "Tai priklauso nuo medžių amžiaus. Treko parke daugumos medžių būklė - gera. Skulptūrų parke brandžių medžių būklė - vidutiniška, jaunų - gera. Kiekviename parke yra ir vidutiniškas, ir blogos būklės medžių. Pažymėtina, kad daugumoje parkų aplinka palanki medžiams, nes palajinė erdvė - atvira. To neturi apsauginiai gatvių želdiniai, tad jie kenčia ne tik dėl taršos, bet ir dėl vandens ir maisto medžiagų trūkumo. Kita problema - genėjimo klaidos. Jeigu genimam medžiui nupjaunama viršūnė ar stambios šakos - atveriama vieta infekcijoms. Todėl šalia gatvių augantys medžiai - vidutiniškas ar blogos būklės, t. y. pažeisti puvinio", - konstatavo specialistė.

TRIUKŠMAS. Mokslininkai apskaičiavo, jog daugiau kaip pusėje tirtų vietų mieste triukšmas viršija normas. Tiesa, dėl stebėjimo trūkumo ataskaitoje yra netikslumų - pavyzdžiui, triukšmo lygis neviršijamas Geležinkelio gatvėje, kurios gyventojai kenčia nuo pro šalį riedančių traukinių. Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.

R. Ilginė pažymėjo, kad net blogos būklės medžius, jeigu jie gyvybingi ir nekelia grėsmės, geriau keisti naujais želdiniais palaipsniui. Taip yra daroma kitose šalyse. "Pavyzdžiui, glaustašakiai skroblai pritaikyti augti miesto sąlygoms, bet iš jų negausime tinkamo drėgmės režimo, kokį duoda subrendęs medis. Tad vertėtų tokius medžius išsaugoti", - sakė mokslininkė.

Specialistė atkreipė dėmesį ir į saugotinus itin garbaus amžiaus įspūdingus Klaipėdos medžius: Paupio uosį ir ažuolą, Plačiašakį ąžuolą J. Janonio gatvėje, Tremtinių skvere augantį ąžuolą. Dauguma šių medžių, anot R. Ilginės, aplinka apleista, medžiais nesirūpinama.

Pirmą kartą 2017-aisiais Klaipėdoje atliktas kraštovaizdžio monitoringas. Jo metu surinkti duomenys apie dviejų uostamiesčio piliaklnių Purmalių ir Žardės būklę. Atliktos piliakalnių fotofiksacijos.