Administracijos direktorius Saulius Budinas apžvelgė svarbiausius pernai nuveiktus darbus bei šiemet laukiančius uždavinius. Pagrindiniai ataskaitos akcentai - dideli investiciniai projektai, didesnis biudžetas, mokyklų tinklo pertvarka, finansavimo kultūrai didinimas.
Turėjo kuo pasigirti
S. Budinas pažymėjo, kad pernai sėkmingai buvo įgyvendinamas Savivaldybės 2016-2018 m. strateginis veiklos planas - buvo įgyvendinta 78 proc. suplanuotų priemonių, o biudžeto asignavimų planas įvykdytas beveik 93 proc.
Daug dėmesio 2016 m. buvo skirta investiciniams projektams. Buvo patvirtinta Klaipėdos miesto integruotų teritorijų vystymo programa, kuri apima ir naujo tilto per Danės upę statybą, ir prieigų sutvarkymą, upės krantinių ir skvero rekonstravimą, Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statybą, Futbolo mokyklos ir baseino pastatų rekonstravimą, ir kt.
Teigiama, kad pernai gerėjo ir miesto ekonomikos rodikliai - mažėjo nedarbo lygis, augo vidutinis darbo užmokestis, mažėjo piniginės socialinės paramos gavėjų skaičius. Sutaupytos lėšos investuotos į socialines paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūros atnaujinimą ir socialinių paslaugų plėtrą.
Pasak S. Budino, svarbu tai, kad 2015 ir 2016 m. pavyko surinkti didesnes nei planuota Savivaldybės biudžeto pajamas. Tai leido savo lėšomis, neprašant paramos iš valstybės, vykdyti didelės apimties investicinius projektus, tokius kaip pilies ir bastionų komplekso restauravimas, poilsio parko sutvarkymas, centrinės ir pietinės miesto dalių viešųjų teritorijų tvarkyba.
2016 m. vyko svarbios struktūrinės reformos Savivaldybės paslaugų teikimo srityje. Buvo patvirtintas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų planas, pradėtas vykdyti miesto sporto sistemos reformos antrasis etapas, pradėtas vaikų globos namų "Rytas" pertvarkymas.
Priminta, kad vis dar mažėja Klaipėdos gyventojų skaičius. Siekiant spręsti šią problemą buvo organizuotas Ekonominės plėtros strategijos parengimas kartu su partneriais, dokumentą numatoma patvirtinti šiemet.
Pernai intensyviai ruoštasi Klaipėdos tapimui Lietuvos kultūros sostine 2017 m., taip pat rengta paraiška būti Europos kultūros sostine 2022 m., parengta Klaipėdos kultūros strategija iki 2030 metų. Džiūgaujama, kad finansavimą kultūrai šių metų biudžete pavyko padidinti daugiau nei du kartus.
Taip pat pernai minėti Darnaus judumo metai, įgyvendinta ir keletas transporto investicinių projektų - senamiesčio prieigose įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, įrengtos įvažos į autobusų stoteles, gerintos sąlygos dviratininkams. S. Budinas atkreipė dėmesį, kad Klaipėda jau dvejus metus iš eilės pripažinta labiausiai dviračių transportą propagavusiu miestu.
Šiemet turi įsibėgėti svarbiausio teritorijų planavimo dokumento - Bendrojo plano - rengimas, didelių investicinių projektų įgyvendinimas, vyks Lietuvos kultūros sostinės renginiai, tarp jų - didžiųjų burlaivių regata "Tall Ship Races" ir t. t.
S. Budinas Tarybos nariams užsiminė ir apie planuojamus struktūros pokyčius administracijoje. Be to, metų pabaigoje pradės veikti visiškai atnaujinta Savivaldybės interneto svetainė, kurioje, teigiama, bus galima rasti daug išsamios ir gyventojams aktualios informacijos, bus teikiami atviri duomenys.
"Tikiu savo komanda ir esu įsitikinęs, kad galime pasiekti daug geresnių rezultatų nei pasiekėme iki šiol", - tikino administracijos direktorius.
Turėjo klausimų
Tarybos narė Nina Puteikienė pažėrė priekaištų administracijai dėl to, kad užstrigo irklavimo bazės projektas bei esą Kūno kultūros ir sporto departamentui nebuvo pateikta paraiška įsigyti įrangos statomam baseinui.
S. Budinas teigė, kad irklavimo bazės projektavimo darbų pirkimas užsitęsė, tačiau dabar jis praktiškai užbaigtas, atliekama ekspertizė. Kalbėdamas apie baseino įrangą, administracijos direktorius pabrėžė, kad paraiška buvo pateikta, tačiau finansavimo negauta, nors esą anksčiau buvo gautas buvusios Vyriausybės pažadas, kad pinigų tam bus skirta.
Rimantas Taraškevičius domėjosi Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) veikla. Administracijos direktorius nurodė, kad jau pakeista valdyba, todėl tikimasi artimiausiu metu išvysti strateginį veiklos planą ir visai kitokią veiklą. Esą dabar KEPA veikla labiau primena biurų nuomą nei tą veiklą, kuri buvo paskirta.
Jonas Sąlyga atkreipė dėmesį, jog viena iš prasčiausiai pernai vykdytų programų - sveikatos apsaugos paslaugų gerinimo. S. Budinas aiškino, kad toks įspūdis susidaro dėl to, kad yra daug ilgalaikių vykdomų projektų. Sykiu jis pripažino, kad galbūt administracija kartais sukuria pernelyg optimistinius planus, todėl ir įgyvendinimas paskui atrodo menkas.
Rimantas Didžiokas priminė tai, kad Tauralaukio bendruomenė nesutinka su sprendimu panaikinti Tauralaukio progimnaziją nepaliekant ten net pradinės mokyklos. S. Budinas nepatenkintiems tauralaukiškiams gerų žinių neturėjo. Pasak jo, jau kitą savaitę tikimasi pasirašyti sutartį dėl naujos mokyklos projektavimo Kretingos gatvėje, palei Žolynų kvartalą. Perspektyvoje Tauralaukyje matoma ikimokyklinio ugdymo įstaiga su pradiniu ugdymu.
R. Didžioko nuomone, švietimas kažkodėl nėra tarp Savivaldybės administracijos prioritetų. Jam paprieštaravusi vicemerė Judita Simonavičiūtė tikino, kad uostamiestis šioje srityje Lietuvoje yra vienas lyderių ir dirbama nuosekliai einant į priekį. Kalbėta ir apie "Saulėtekio" mokyklos padėtį. J. Simonavičiūtė nurodė, kad ši mokykla jau keletą metų nesinaudojo puse patalpų, todėl leidimas jose įsikurti privačiai mokyklai buvo tinkamas sprendimas.
Tomas Meškinis klausė, kada bus sprendžiama automobilių statymo kiemuose problema. Jam buvo atsakyta, kad reikia palaukti, kadangi vyksta projektavimo darbai - negalima tiesiog imti ir vietoj žolynų padaryti aikštelių. Viliamasi, kad 2018-2019 m. situacija pagerės. Taip pat ketinama gerinti eismo pralaidumą įrengiant "protingas" sankryžas.
Aldona Staponkienė ragino kolegas nepulti administracijos.
"Problemų buvo ir bus, o įgyvendinti visko iškart nėra galimybės", - sakė politikė ir ragino kolegas pritarti ataskaitai.
Galiausiai miesto Taryba balsų dauguma ataskaitai pritarė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą