Grėsmės mastas
Lietuvos nacionalinis visuomenės centras (NVSC) pastarosiomis savaitėmis nustatė, kad iš visų užsikrėtimų tik vienas iš tūkstančio įvyko viešajame transporte (žr. lentelę). Esame linkę manyti, kad procentas turėtų būti aukštesnis: pėdsako tyrime Lietuvoje yra didelė nenustatytų atvejų dalis. Prancūzijoje atliktas patikimesnis, mūsų nuomone, tyrimas parodė, jog užsikrėtimų viešajame transporte dalis ten yra 1,2 proc. Būtume linkę labiau tikėti tuo skaičiumi.
Kad ir kaip ten būtų, ar tikėtume raminančia lietuviška trupmena, ar neramesniu prancūzišku procentu, aiškūs du dalykai: užsikrėtimo VT grėsmė yra; ta grėsmė yra nedidelė.
Kaukės padeda
Net pati Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradžioje nebuvo apsisprendusi, ar kaip pandemijos valdymo priemonę rekomenduoti dėvėti kaukes. Lietuvoje, prisimename, irgi pradžioje būta atsakingų institucijų blaškymosi.
Dabar Europoje paskubomis buvo atlikta daug tyrimų - pagal įvairią metodiką, įvairiose aplinkose, nevienodos apimties. Pačios pesimistiškiausios išvados sako, kad kaukių dėvėjimas VT riziką sumažina tik 15 proc., pačios optimistiškiausios įvardija 70 proc. rezultatą. Čia, suprantama, buvo tirta pačių paprasčiausių kaukių įtaka.
Absoliučiai tikslius mokslinius duomenis turėsime galbūt tik po kelerių metų. Tačiau jau dabar aišku: net jeigu kaukės apsaugo tik iš dalies - jas dėvėti verta. Nes tai yra išsaugota žmonių sveikata, galbūt ir kažkieno gyvybė.
Lietuvos miestuose - įvairiai
Valstybės lygiu yra nustatytos ir privalomos, ir tik rekomenduojamos taisyklės, taip pat ir vežėjams. Mūsų šalies miestuose tos rekomenduojamosios taisyklės paprastai pritaikomos prie konkrečios VT specifikos.
Vilniaus mieste keleiviai nelaipinami per priekines duris, bilietai irgi nepardavinėjami. Siekiant išvengti 1 metro taisyklės pažeidimo, didžiausių srautų stotelėse viešojo transporto kontrolieriai rytinio ir vakarinio piko metu rotuodamiesi pagal išgales reguliuoja keleivių judėjimą ir, jei reikia, riboja įlipančiųjų skaičių, kad būtų užtikrinti saugaus atstumo reikalavimai. Kontrolieriai vienu metu dirba ne visose, o tik dalyje intensyviausių stotelių, todėl ir pačių keleivių prašoma pamačius užimtas sėdimas vietas į autobusą ar troleibusą nelipti, palaukti kito.
Kaune, priešingai, nuo rudens sugrąžintas įlaipinimas per priekines duris ir prekyba bilietais.
Verta dėmesio Kėdainių - nors ir nedidelio, tačiau taip pat viešąjį transportą turinčio miesto - patirtis. Ten irgi lipama per priekines duris ir prekiaujama bilietais. Sergamumas rajone yra labai didelis, tačiau, panašu, tam viešasis transportas neturi įtakos. Gruodžio 7 dienos ryto duomenimis, "Kėdbuse" nėra nė vieno užsikrėtusio vairuotojo. Nors vien pagal tikimybių teoriją esant tokiam aukštam bendro sergamumo lygiui bent vienas jų jau turėjo užsikrėsti per savo šeimos kontaktus.
Šiauliuose planuojama nuo Naujųjų pakelti bilietų kainas. Taip salonai bent kurį laiką taps truputį tuštesni ir 1 metro taisyklės laikytis bus lengviau.
Klaipėdos sprendimai
Klaipėdoje nutraukėme bilietų pardavinėjimą autobusuose, tačiau įlipimą per priekines duris palikome: visos atidarytos durys su oru greičiau išpučia virusą, jeigu tokio būta. Keleivių judėjimas vyksta viena kryptimi, o ne veidas į veidą. Tai papildomai didina saugumą.
Neturime tiek žmogiškųjų išteklių, kad galėtume fiziškai stotelėse riboti įlipimą iki tos 1 metro saugumo salone ribos. O ir Vilniuje pripažįstama, kad visų probleminių stotelių kontrolės tarnyba nepajėgia aprėpti. Jau nekalbant apie tai, kad pats kontrolierius savo buvimu didina grūstį stotelėje, o juk jis irgi gali būti viruso platintojas.
Taip, prašome keleivių, jei reikia, palaukti tuštesnio reiso. Įpareigojome vairuotojus kontroliuoti įlipimą. Bet labiausiai saugumui Klaipėdoje padeda strateginis mūsų Savivaldybės apsisprendimas pandemijos metu dotuoti viešąjį transportą, kad turėtume iš ko piko metu į trasą išleisti visus autobusus. Priešingu atveju, jeigu kaip ir anksčiau gyventume tik iš surenkamų pajamų, kritus bendram keleivių skaičiui, jau turėtume stipriai mažinti ridą. O taip būtų užprogramuota grūstis.
Здраствуйте, labdien
Verta apžvelgti ne tik Lietuvos, bet ir geografiškai mums net artimesnių miestų, esančių užsienio šalyse, patirtį. Tose šalyse epidemiologinė padėtis kol kas yra geresnė nei Lietuvoje, tad ta patirtis verta dėmesio.
Neteko aptikti informacijos, kad Kaliningrade (Rusija) kaip nors būtų ribojamas keleivių skaičius salone. Netiesiogiai tokio ribojimo funkciją dabar atlieka nauji tarifai: nuo spalio 1 dienos ten pabrango VT bilietai. Visada ir visur tokiais atvejais pradžioje keleivių skaičius sumažėja. Taip iš karto sprendžiamos dvi problemos: patuštinami salonai ir pagerinama finansinė savivaldybės įmonės būklė.
Kaimynai rusai pasikliauja kaukių režimu ir to režimo kontrole. Visoje šalyje už epidemiologinio režimo pažeidimus iki šiol administracinėmis baudomis nubausta apie 1,2 mln. gyventojų. Į kaukių režimo kontrolę Kaliningrade įsijungia ne tik tarnybos, bet ir patys keleiviai, pasitaiko net jų muštynių.
Latvijos Respublika tų pačių saugumo priemonių laikymosi siekia kitais, subtilesniais, būdais.
Kaukių leidžiama nedėvėti psichikos ligoniams: “Pasažierim ir acīmredzami (…) psihiskās veselības traucējumi, kuru rezultātā personai trūkst spēju vai iemaņu mutes un deguna aizsega lietošanai, tā lietošana nav jāpieprasa un personai ir jāļauj uzturēties transporta līdzeklī.” Taigi, nereikia net pažymos, užtenka būti “akimis regimu” psichiniu ligoniu. Natūralu, kad retas, net ir užkietėjęs “antimaskeris”, nori taip prisistatyti bendrakeleiviams. Rezultatas yra: Liepojos transportininkai pastarosiomis dienomis vykdomų specialių reidų metų kaukių režimo pažeidimų nefiksuoja.
Taigi, didinant VT epidemiologinį saugumą veiksmingos tos priemonės, kurios atitinka bendruomenės mentalitetą. Epidemiologai turi pažinoti savo tautą. Ta taisyklė galioja visame pasaulyje: Singapūre draudimą kalbėti salone (kalbant išsiskiria daug daugiau aerozolių nei šiaip kvėpuojant) visuomenė priėmė palankiai, Barselonoje (Ispanija) – kritiškai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą