Narstoma rezonansinė naftininkų byla

Akivaizdu, kad šis teismo procesas užtruks gana ilgai, nes prokurorė sugebėjo perskaityti tik 9 iš apie 50 sutrumpintų kaltinimų lapų. Visi kaltinimai užima daugiau nei 100 lapų.

Asmenybių puokštė

"Vakarų ekspresas" jau ne kartą rašė, kad teisėsauga įtaria, jog išskirtines verslo sąlygas "Klaipėdos naftos" (KN) terminale neteisėtai susikūrusios "Naftos grupės" savininkai ir vadovai gaudavo "milžiniškus viršpelnius" ir per pačių valdomas lengvatinio apmokestinimo (angl. offshore) kompanijas klastodami dokumentus juos pasisavindavo su bendrininkais imituodami investicijas bei paskolas Lietuvoje. Taip esą buvo išvengta daugiau kaip 2 mln. eurų pelno mokesčio.

Kaltinimai byloje yra pareikšti 1970 m. gimusiam, Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravusiam "Naftos grupės" generaliniam direktoriui Antanui Urbučiui, Klaipėdos rajone gyvenančiam 1972 m. gimusiam jo broliui, dabar dirbančiam "Naftos grupės" konsultantu Arturui Urbučiui, "Naftos grupės" Bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus direktorei klaipėdietei Svetlanai Popovai. Atsakomybė gresia ir pačiai "Naftos grupei" bei bendrovei "Artilona". Kitą kaltinamųjų grupę sudaro buvęs KN generalinis direktorius Jurgis Aušra ir buvęs komercijos direktorius Ričardas Milvydas bei buvęs Šiaulių banko regiono valdytojas Andrejus Vaičiulis, kuris yra Artūro Urbučio uošvis.

Nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliktą ikiteisminį tyrimą kuravo Generalinė prokuratūra, teisme jos poziciją pavesta ginti Klaipėdos apygardos prokurorei.

Šioje byloje figūruoja ir buvę žinomi prokurorai, tapę advokatais. Buvęs Generalinės prokuratūros advokatas Mindaugas Dūda čia atstovauja vienam iš kaltinamųjų, o buvęs Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius gina ieškinį pateikusios KN interesus.

Pora prašymų

Prieš pradedant nagrinėti bylą A. Vaičiulio gynėjas paprašė šiek tiek sušvelninti jo klientui taikomas kardomąsias priemones, tarp kurių iki šiol buvo ne tik rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bet ir draudimas bendrauti su J. Aušra. Esą pastarojo laikytis itin sudėtinga, nes abiem jiems esą dažnai tenka susitikti viešuose renginiuose, į kuriuos yra kviečiami. Be to, toks draudimas bylai jau atsidūrus teisme esąs perteklinis.

Teismas patenkino tokį prašymą. Teigiamo sprendimo sulaukė ir KN noras pateikti patikslintą ieškinį. Juo prašoma solidariai iš visų kaltinamųjų priteisti 20,883 mln. eurų nuostolių. Juos KN esą patyrė dėl to, kad "Naftos grupei" buvo sudaryta išskirtinė vakuuminio gazolio perkrovimo teisė ir neteisėtas fiksuotas perkrovimo tarifas. Kitą nuostolių dalį sudaro neva neteisėtai rezervuoti ir neišnaudoti mazuto bei vakuuminio gazolio perkrovimo pajėgumai. Nuostolių esą patirta ir dėl to, kad KN atsisakė reikalavimo sumokėti už cisternų prastovas.

Nieko nekomentuoja

Bylos nagrinėjimas buvo pradėtas kaltinimų skaitymu. Iki tol, kol teisėjas Zigmas Pocius nusprendė skelbti pertrauką, prokurorė suspėjo perskaityti tik 9 puslapius iš 50, kuriuose išdėstyti sutrumpinti kaltinimai. Visas netrumpintas jų tekstas užima daugiau nei 100 puslapių.

Šiandien suspėtuose pagarsinti kaltinimuose teigiama, kad Arturas ir Antanas Urbučiai kartu su S. Popova 2005-2010 m. susibūrė į organizuotą grupę ir savinosi bei legalizavo lėšas, vadovavo neteisėtai buhalterijai ir naudodamiesi užsienio kompanijomis vykdė neteisėtą veiklą.

20 MLN. "Klaipėdos nafta" prašo solidariai iš visų kaltinamųjų priteisti 20,883 mln. eurų nuostolių. Juos įmonė esą patyrė dėl to, kad "Naftos grupei" buvo sudaryta išskirtinė vakuuminio gazolio perkrovimo teisė ir neteisėtas fiksuotas perkrovimo tarifas. Kitą nuostolių dalį sudaro neva neteisėtai rezervuoti ir neišnaudoti mazuto bei vakuuminio gazolio perkrovimo pajėgumai. Nuostolių esą patirta ir dėl to, kad buvusi "Klaipėdos naftos" vadovybė atsisakė reikalavimo sumokėti už cisternų prastovas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot kaltinimo, šios grupės vadovas buvo vidurinio išsilavinimo, 1997 m. jau teistas "Naftos grupės" akcininkas Arturas Urbutis. Jo pavedimus esą vykdė brolis Antanas (klastojo sutartis, tvarkė apgaulingą buhalteriją). S. Popova esą atliko kurjerės funkcijas - dviejuose Latvijos bankuose ("Rietuma banka" ir "Regionala investiciju banka") atidarė sąskaitas, darė pavedimus ir kt. Teigiama, kad su užsienyje registruotomis kompanijomis, kurių savininkas irgi buvo Arturas Urbutis, būdavo atsiskaitoma už realiai neatliktus darbus ir taip "Naftos grupei" buvo padaryta 18 mln. litų žala.

Kaltinimuose minima, kad S. Popova iš sąskaitų imdavo grynaisiais dešimtimis tūkstančių eurų ir perduodavo juos Antanui Urbučiui. Dalis pinigų vėliau būdavo pervedama į įvairių asmenų sąskaitas Lietuvoje, kai kurios sumos pervedamos kaip paskolos. Dalis pinigų esą keliaudavo ir į Šveicariją (Ciurichą). Kai kurios sumos po "pasivaikščiojimų" Šveicarijos sąskaitose neva atiteko ir bendrovei "Kleta" už du pastatus Naujojo Uosto g.

Paskelbus pertrauką teisėjas Z. Pocius prognozavo, kad kaltinimų skaitymui bus skirti ir kiti du spalio pabaigoje vyksiantys posėdžiai, o trečiajame jau planuojama apklausti pirmuosius liudytojus.

Po posėdžio nei abu Urbučiai, nei S. Popova, nei R. Milvydas nieko neatsakė į žurnalisto klausimus, ar pripažįsta kaltinimus. A. Vaičiulis ir J. Aušra teigė kol kas negalintys nieko pasakyti, nes nesuprato "kažkokios buhalterijos skaitymo".

Anksčiau pareigūnai buvo skelbę, kad šis baudžiamąja byla virtęs ikiteisminis tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės kontrole, Latvijos Respublikos bei Šveicarijos Konfederacijos teisėsaugos institucijomis.

Informacija

Be šiandien prasidėjusios baudžiamosios bylos, dar yra ir civilinė, kurioje "Naftos grupė" siekia iš KN prisiteisti milijonais litų įvertintą neva patirtą žalą.
Šių metų gegužę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Vilniaus apygardos teismą iš naujo nagrinėti šį bendrovės ieškinį.

Šie teisminiai ginčai tarp naftininkų prasidėjo tada, kai naujoji KN vadovybė su dabartiniu energetikos ministru Roku Masiuliu priešaky nusprendė nutraukti sutartį su "Naftos grupe", nes ši esą buvo nuostolinga įmonei. "Naftos grupė" prašė Vilniaus apygardos teismo priteisti 17 mln. litų nuostolių atlyginimo, grąžinti naftos produktų perteklių ir 2004 m. sutartį pripažinti nutraukta dėl KN kaltės. Pastaroji su tuo nesutiko - įmonė tvirtino, kad nuo 2005 m. sausio iki 2010-ųjų gegužės ji galėjo patirti 42,627 mln. litų nuostolių.

2013-ųjų gegužę Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad sutartis buvo nutraukta dėl KN kaltės, todėl įmonės priešieškinį "Naftos grupei" dėl 42,627 mln. litų nuostolių atlyginimo atmetė bei įpareigojo atlyginti "Naftos grupei" 9,745 mln. litų nuostolių bei 6 proc. metų palūkanų. Bylai persikėlus į Apeliacinį teismą šis pernai birželį pripažino negaliojančia vieną sutarties dėl vakuuminio gazolio krovos nuostatą bei sumažino KN priteistą sumokėti sumą nuo 9,745 iki 2,988 mln. litų ir atmetė "Naftos grupės" reikalavimą priteisti jai verslo praradimo nuostolius. Šią nutartį Aukščiausiajam Teismui apskundė abi besibylinėjančios pusės.

Visas bylinėjimosi procesas buvo neviešas, tad Aukščiausiojo Teismo atstovai buvo informavę tik apie tai, kad jo teisėjų kolegija galutiniu sprendimu paliko nepakeistas tas abiejų žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis buvo atmesti "Naftos grupės" reikalavimai dėl 849 tūkst. litų nuostolių, neva patirtų KN vėluojant perkrauti krovinį.