Nauja mokykla kiršina bendruomenes

Tačiau miesto valdžios atstovai tvirtina, kad šiuo metu dar tik skaičiuojama, kokio dydžio ir kokios pakraipos mokykla turėtų iškilti šiaurinėje miesto dalyje numatytame sklype. Taip pat esą bus bandoma suderinti visų čia gyvenančių bendruomenių interesus bei atrasti kompromisą.

Kokie argumentai?

Naujos mokyklos statyboms Žolynų kvartale miesto Taryba pritarė liepos pabaigoje. Planuojama, kad nauja ugdymo įstaiga iškils iki 2019-2020 m. mokslo metų Savivaldybei priklausančiuose sklypuose Senvagės g. 4 ir 6, tarp Žolynų kvartalo ir Botanikos sodo.

Apie naujos mokyklos statybas imta kalbėti svarstant Tauralaukio mokyklos likimą - planuota pradinės ir pagrindinės pakopų moksleivius ugdyti atskirai, ne viename pastate. Tokia idėja sukėlė didžiulį mokyklos bendruomenės bei Tauralaukio gyventojų nepasitenkinimą. Tad imta ieškoti galimybių visus Tauralaukio mokyklos moksleivius ir toliau ugdyti vienoje vietoje.

Specialiai sudaryta darbo grupė analizavo esamą ir prognozuojamą demografinę padėtį šiaurinėje Klaipėdos dalyje bei ieškojo vietos, kuri būtų patogiausia ne tik Tauralaukio, bet ir Žolynų, Dragūnų, Labrenciškės, Luizės mikrorajonų gyventojams. Darbo grupė vertino 5 galimybes. Be sklypo, kuriam pritarta, buvo svarstoma Klaipėdos licėjaus, esančio Kretingos g. 44, plėtra, du sklypai Tauralaukyje (Tauralaukio g. 30 ir Eglių g.) bei sklypas Medelyno kvartale.

Remdamasi 2011 m. Lietuvos statistiko departamento visuotinio surašymo duomenimis, darbo grupė suskaičiavo, jog Luizės rajone gyvena 1 120 vaikų, Tauralaukio rajone - 550, Melnragėje - 240, Labrenciškėje - 1 320. Prie pastarojo dar pridėjo 800 vaikų, kurie, preliminariais skaičiavimais, turėtų apsigyventi šiuo metu tik planuojamame Medelyno kvartale. Buvo padaryta išvada, kad didžiausia vaikų koncentracija būtų Labrenciškės rajone, numatomame plėsti Medelyno kvartale bei Luizės rajone, tad Tauralaukio rajone statyti naują mokyklą netikslinga, nes jam reikėtų mažesnės mokyklos, o kitų rajonų vaikams ji būtų sunkiau pasiekiama. Ši išvada patvirtinama ir duomenimis apie mokinių pasiskirstymą pagal faktinę gyvenamąją vietą Tauralaukio ir "Verdenės" progimnazijose 2015-2016 mokslo metais.

Darbo grupės išvadose kalbama apie iki 750 vietų mokyklą, paaiškinama, jog tokio dydžio įstaiga yra efektyvi ekonominiu-finansiniu požiūriu. Apskaičiuota, kad jos statybos galėtų kainuoti apie 6 mln. eurų.

Mokykla - per didelė?

Žolynų gatvės bendruomenė dar prieš Tarybos sprendimą išplatino kreipimąsi, kuriame pasipiktino, jog nebuvo įtraukta į darbo grupės veiklą. Anot jos, planuojama 750 vietų mokykla numatytame sklype netelpa.

"Žolynų gatvės bendruomenė už komisiją (turima galvoje darbo grupė. - Autor. past.) atliko sklypo technoekonominių rodiklių analizę, kurios rezultatai rodo, kad tokio dydžio švietimo įstaiga numatytoje teritorijoje netelpa. Jei būtų bandoma statyti tokio dydžio švietimo įstaigą, ji neatitiktų net minimalių technoekonominių reikalavimų, nebūtų galima įrengti lauke būtinos sporto infrastruktūros, todėl mūsų vaikai mokytųsi nekokybiškomis sąlygomis", - rašoma kreipimesi, prie kurio prisegta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininko, architekto bei Žolynų kvartalo gyventojo Vaidoto Dapkevičiaus atlikta analizė.

"Mes ne prieš mokyklos statybą Žolynų kvartale, tačiau norime, kad viskas būtų daroma pagal įstatymus ir sąžiningai. Jeigu jau leidžiami 6 milijonai eurų, kurie surenkami iš visų miesto mokesčių mokėtojų, tai jie turi būti naudojami efektyviai. Akivaizdu, jog statant mokyklą ant stataus kalno šlaito sklypo formavimo kaštai stipriai išaugs. Ar tikrai bus ekonomiškai efektyvi tokio dydžio mokykla šioje vietoje? Susidaro įspūdis, jog politikai ir valdininkai priima strateginius sprendimus nematę sklypo", - sakė vienas Žolynų gatvės bendruomenės atstovas.

V. Dapkevičiaus nuomone, sprendimas šalia Žolynų kvartalo statyti 750 vietų progimnaziją yra skubotas, priimtas neatlikus namų darbų.

"Ugdymo įstaiga šioje vietoje gali būti, tačiau ne tokio dydžio. Aš paskaičiavau du variantus: 576 ir 720 vaikų pagal detaliojo plano reikalavimus užstatymo tankumui ir intensyvumui ir privalomas ploto, higienos normas, taikomas švietimo įstaigoms, ir palyginau su kitomis naujomis mokyklomis, kuriose vienam vaikui tenka 9-10 kvadratinių metrų bendrojo ploto, neskaičiuojant sporto aikštynų. Abiem atvejais planuojama nauja statyba viršytų nustatytus teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus. Sklypas netinkamas įrengti lauko sporto infrastruktūrą, jame nėra galimybės nutiesti net 100 metrų bėgimo taką", - sakė V. Dapkevičius ir pažymėjo, jog geolokacinis kriterijus, kuriuo rėmėsi darbo grupė, esą nėra svarbiausias.

Architekto manymu, optimalus sprendimas būtų plėsti Klaipėdos licėjaus patalpas, šalia kurių yra daugiau erdvės ir jau egzistuoja sporto infrastruktūra.

Nusistatę prieš Tauralaukį?

Tauralaukio mokyklos tėvų tarybos pirmininko Rolando Juškos nuomone, Savivaldybė dėl nežinia kokių priežasčių yra nusistačiusi prieš Tauralaukio bendruomenę.

"Darbo grupė rėmėsi 2011 metų visuotinio surašymo duomenimis, kurie neatitinka realybės. Pagal šiuos duomenis, Dvaro Slėnyje gyvena 10 vaikų! Tai yra absurdas. Kodėl darbo grupė į prognozes įtraukė tik planuojamo Medelyno kvartalo plėtrą, tačiau neskaičiuoja Dvaro Slėnio Tauralaukyje plėtros? Šiais metais čia įsikelia naujakuriai į 2 daugiabučius namus ir jau pradėtas plėtoti dar 30 hektarų plotas, kuriame iškils daugiabučiai ir kotedžai. O dar yra naujas Ringelio kvartalas. Ko vertas faktas, kad Tauralaukyje pernai išduota daugiausiai leidimų statyboms? Vien Tauralaukio mokykloje, kuri bus uždaryta, mokosi 200 moksleivių. Akivaizdu, kad poreikis yra daug didesnis, tačiau jis nebuvo apskaičiuotas", - įsitikinęs R. Juška.

Pašnekovas neslėpė nuoskaudos dėl sprendimo iškelti naujos mokyklos statybą iš Tauralaukio į Žolynų kvartalą.

"Teigiama, kad ta vieta bus patogi pasiekti visiems aplinkinių rajonų vaikams. Man sunku įsivaizduoti, kaip 1-2 klasės mokiniai, gyvenantys Tauralaukio pakraštyje, ties Palangos plentu, pėsčiomis ar autobusu - važiuoja tik 2 maršrutai - pasieks Žolynų kvartalą. Kiek padidės transporto srautas Kretingos gatve, ar kas nors skaičiavo?" - retoriškai klausė R. Juška.

"Dragūnai" pritaria

Šilojų seniūnaitis Aurimas Mockus taip pat metė akmenį į Savivaldybės daržą, jog ši nekviečia bendruomenių atstovų rengdama strateginius sprendimus.

"Tik paskutinę dieną prieš svarstymą Taryboje sužinojau apie naują mokyklą, bet dar spėjau apklausti 100 Dragūnų kvartalo gyventojų. 96 iš jų pasisakė už naują mokyklą planuojamoje vietoje. Manau, kad vieta parinkta tikrai gera ir planuojama kompaktiška mokykla tikrai pagerins esamą padėtį. Tačiau klausimas, ar išspręs problemą, lieka neatsakytas. Vien Dragūnuose gyvena apie 2 500 žmonių, dar 500 - Žolynuose, planuojama Medelyno kvartalo plėtra ir į miestą važiuoja Kalotės naujakuriai..." - skaičiavo A. Mockus.

Bendruomenes kvies vėliau

Visgi Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, kuris yra minėtos darbo grupės pirmininkas, vakar prabilo apie 100 mokinių mažesnę mokyklą.

"Sprendimas yra statyti mokyklą šioje vietoje, tik aiškinamajame rašte paminėta, jog ji gali būti iki 750 vietų, bet tai yra maksimumas. Tik dabar mes analizuojame, kokios krypties, profilio turėtų būti mokykla ir kokio dydžio įstaiga tilps šiame sklype pagal higienos reikalavimus. Ekonomiškai pagrįsta yra mokykla nuo 650 mokinių. Tokio dydžio mokykla jau gali gyventi iš mokinio krepšelio", - vakar "Vakarų ekspresui" sakė S. Budinas.

Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas pažymėjo, jog naujos mokyklos Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje statyba bus sprendžiamas ne ugdymo, o komforto klausimas.

"Tik pastaraisiais metais Klaipėdos mieste moksleivių skaičius augo, tačiau tai yra 2007-2008 metais, ekonominio pakilimo metu, gimę vaikai. Netrukus mokinių skaičius stabilizuosis. Šiuo metu Klaipėdos mieste pagal moksleivių skaičių mokyklų užtenka ir galime iš viso nestatyti, nes mažėjant miestiečių skaičiui pietinėje miesto dalyje tuoj reikės mažinti ir uždarinėti mokyklas. Problema yra netolygi ugdymo įstaigų koncentracija. Šiaurinėje miesto dalyje jų trūksta ir gyventojams nepatogu vežioti vaikus. Kita vertus, Vydūno mokyklos pavyzdys rodo, jog ne mokyklos vieta yra pagrindinis kriterijus. Net ir iškėlus šią įstaigą į Žvejybos uosto rajoną moksleivių skaičius ten nesumažėjo", - samprotavo politikas.

S. Gentvilo teigimu, šiuo metu yra skaičiuojama, kokio dydžio, ir svarstoma, kokios pakraipos mokykla turėtų iškilti šiaurinėje miesto dalyje numatytame sklype, bandoma suderinti visų šioje miesto dalyje gyvenančių bendruomenių interesus ir atrasti kompromisą. Bendruomenių atstovai į diskusijas, anot pašnekovo, bus pakviesti tuomet, kai bus paruoštos naujosios mokyklos projekto konkurso sąlygos.