Klaipėdos rajono Ketvergių kaimo bendruomenė kartu su klaipėdiečių bendrijos "Bandužiai" atstovais patys ėmė ieškoti smarvės pietinėje Klaipėdos dalyje šaltinio ir mano jį radę. Tai esą darančios dvi didelės uostamiesčio įmonės, o visos strėlės nukreipiamos į bendrovę "Branda". Esą smirda jų nuotekų įrenginių šuliniai su vožtuvais, tačiau šios problemos niekas neviešina. Įmonių vadovai tai neigia ir kviečia bendruomenės atstovus bei žurnalistus į ekskursijas.
"Specialistams" - smirda pietinėje dalyje dėl reguliariai atsidarančių kanalizacijos alsuoklių. Bet kadangi tai daro Savivaldybės įmonė, kas tau apie tai pasakys", - rašoma gyventojų pranešime redakcijai.
Smirda mažiausiai 10 metų
Dėl dulkių ir smarvės Klaipėdoje sujudo ir miesto, ir netgi šalies valdžia. Klaipėdos meras sušaukė visų suinteresuotų institucijų atstovus, šiuo klausimu pasisakė ir premjeras Saulius Skvernelis, atsiliepė ir Aplinkos ministerija. Tačiau pietinio miesto rajono gyventojai, vos ne kasdien turintys uostyti smarvę, valdžios ir politikų lozungais nebetiki.
Esą susirenka institucijų atstovai ir abstrakčiai pasišneka. Niekas netgi neįvardina smarvės šaltinio. Kelios įmonės, skleidžiančios nemalonius kvapus, turi galimybę rodyti viena į kitą, tad problema neišsprendžiama jau mažiausiai dešimt metų.
Po kurio laiko vėl visi nusiramins, žiniasklaidai tema įkyrės, o smarvė kaip šeimininkavo pietinėje miesto dalyje, taip šeimininkaus ir toliau?
ŠULINYS. Ketvergių bendruomenės atstovai įsitikino, kad iš tokių atvirų šulinių sklinda baisus dvokas.
Smarvė gali būti valdoma?
Ketvergių bendruomenės atstovė Raimonda Zaborė mano, kad smarvės šaltinis yra AB "Grigeo Klaipėdos kartonas" valymo įrenginių šuliniai su vantuzais, kitaip sakant, nuorintuvai. Vieni šuliniai yra Minijos g. ir Sulupės g. kampe, kiti prie Laistų sodų, dar kiti 5 taškai ties Dumpiais. Iš bendrovės "Grigeo Klaipėdos kartonas" Ketvergių bendruomenė gavo schemą, kaip yra išdėstyti jos valymo įrenginių šuliniai, iš AB "Klaipėdos vanduo" pirmadienį schemos nesulaukta.
Anot R. Zaborės, intensyviausia smarvė atsirado prieš 2-3 savaites. Rugpjūčio 9 d., kai pas merą vyko pasitarimas, buvo labai intensyvus dvokas visoje pietinėje Klaipėdos dalyje. Po pokalbio su meru jis dingo. Bendruomenės atstovai, pasikonsultavę su nuotekų inžinieriais, priėjo prie išvados, kad kvapas gali būti valdomas.
Rugpjūčio 16, 17 d. smarvė vėl atsirado. Pasak ponios Raimondos, žmonės tomis dienomis su respiratoriais ėjo į darbą. Pagyvenusius gyventojus pykino, jie skundėsi, kad stoja širdis, kad nežino ką daryti, kur kreiptis. Bendruomenės atstovai nuvyko į UAB "Branda LT", bet, to baisaus kvapo ten neradę, pradėjo ieškoti valymo įrenginius turinčių bendrovių vadovų.
"Branda" - tik maža dalelė
Pasak R. Zaborės, garsioji atliekas kompostuojančios "Brandos" smarvė yra juokinga, palyginti su ta smarve, apie kurią visi linkę nutylėti.
"Tiek "Klaipėdos vandeniui", tiek "Grigeo Klaipėdai" labai patogu, kai kaltinimai adresuojami "Brandai", o realios problemos niekas neviešina. Kvapas iš "Brandos" negali peršokti į "Klaipėdos vandens" valymo įrenginius. Jis turi centrą, o paskui sklaidosi. Nėra taip, kad jis apeina aplinkui. Dvokas juntamas Jūrininkų pr., Šilutės pl., Šiaulių g., Baltijos pr., Taikos pr. Net prie buvusio "Progreso" (prie "Klaipėdos Smeltės". - Aut. past.) žmonės negalėjo langų atsidaryti. Pradėjome aiškintis, iš kur tas kvapas galėtų ateiti, ir suradome - iš kartono įrenginių", - sakė ponia Raimonda.
"Taip, man teko dirbti "Brandoje", bet jos akcininke niekada nebuvau. Apie technologinius procesus šioje bendrovėje ir apie visų valymo įrenginių technologinius procesus žinau daugiau. Todėl suprantu, su kuo reikia konsultuotis ir ko reikia ieškoti", - "Vakarų ekspresui" tvirtino ji.
"Buvom šokiruoti"
Praėjusį pirmadienį bendruomenės atstovai nuvažiavo pasižiūrėti "Grigeo Klaipėdos kartonas" "turto".
"Darbuotojai mūsų akyse atidarė tuos šulinius ir paleido dujas. Buvome šokiruoti ir filmavome. Atrodė įspūdingai ir labai smirdėjo. Faktas, kad nuo to kvapo svaigsta galva. Dabar geriu vandenį su citrina, nes man bloga. Tų šulinių būklė tragiška, jie nėra automatiniai. Akivaizdu, "Kartono" vamzdynų būklė prasta. Kodėl tokios būklės valymo įrenginius leidžia eksploatuoti miestas, aplinkosaugininkai? Gal "Klaipėdos vandens" valymo įrenginių būklė ir geresnė, bet mes nežinome, kur yra šios bendrovės šuliniai", - sakė ponia Raimonda.
Pasak jos, tie šuliniai su vantuzais niekur nebuvo vertinami kaip smarvės šaltinis - nei atliekant poveikio aplinkai vertinimus, nei išduodant "Klaipėdos vandeniui" taršos didinimo leidimus.
Tai vyksta nuo 1992 metų
"Grigeo Klaipėdos kartono" generalinis direktorius Vidas Beržonskis aiškino, kad Nemuno g. 2 esančios bendrovės nuotekų linijos nuorinimo taškai išdėstyti per 14 km iki pat Dumpių kaimo. Jis tikino, kad nuorinimas atliekamas du kartus per savaitę - pirmadieniais ir penktadieniais.
"Mes ketinome bendruomenei viską parodyti, tačiau ji bando tai daryti pati ir "piarinasi", nors tas technologinis procesas vyksta nuo 1992 metų, nuo tada, kai buvo pastatyta linija. Kadangi linija yra slėginė, reikia atlikti nuorinimą tam, kad neįvyktų avarija. Galbūt žmonės taip elgiasi todėl, kad jie jau niekuo nebetiki, nors mes teikiame visą informaciją. Jie tikriausiai nori įsitikinti, kad mes nemeluojame", - sakė įmonės vadovas.
Pasak jo, vieno taško nuorinimas trunka 10-20 minučių. Jis netiki, kad per 15 minučių blogas kvapas galėjo padengti visą pietinę miesto dalį. Anot jo, taip teigti gali tik neišmanėliai.
"Tai nėra automatinės nuorinimo sistemos, kad visa tai vyktų neprognozuojamu laiku, pavyzdžiui, naktį ar savaitgaliais. Mes tai darome tik pirmadieniais ir penktadieniais ir tik darbo metu", - teigė bendrovės vadovas ir pridūrė, kad fekalijų kvapo negali būti, nes bendrovės nuotekos yra kitos rūšies, ji gamina popierių iš antrinės žaliavos.
Klausiamas, ar dėl karštų orų kvapas negalėjo labiau pasklisti, V. Beržonskis atsakė: "Didesnės įtakos galėtų turėti vėjas. Klaipėdoje dažniausiai būna šiaurės vakarų vėjas. Jis pučia nuo uosto miesto link. Kadangi mes esame Dumpių kaime, kvapas turėtų keliauti ne į miestą, o nuo miesto. Yra atliekamas kvapo koncentracijos monitoringas. Tai darome ne mes patys, o nepriklausoma tarnyba. Jos paimti mėginiai tiriami akredituotoje laboratorijoje Vilniuje. Daryti išvadų be matavimų negalima. Kvapas yra matuojamas."
Šulinių dangčiai vagiami
AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas prisipažino, kad buvo pavogti keli nuotekų valymo įrenginių šulinių dangčiai, bet jau praėjusią savaitę darbuotojai turėjo tai sutvarkyti. Bet kad iš ten galėtų sklisti kokia nors didelė smarvė, jis sakė neįsivaizduojąs.
"Važiuosiu pats pauostyti, jeigu man kas nors pasakys, kur yra tie smirdantys šuliniai. Jeigu rasiu smarvės šaltinį, darysiu viską, kas įmanoma, kad jo neliktų", - sakė jis.
L. Makūnas aiškino, kad slėginėje linijoje sklendžių kameros šulinys gali būti atviras, bet ten nėra smarvės.
"Mūsų linijos sklendžių kamera yra už Rimkų dešinėje kelio pusėje. Kažkam nusinešus du dangčius, jie buvo atviri. Bet ten nėra jokios smarvės, galime nuvažiuoti ir pauostyti", - sakė "Klaipėdos vandens" vadovas ir pridūrė, kad šulinių su vantuzais schema Ketvergių bendruomenei bus pateikta.
Paklaustas, ar bendrovės šuliniai su vantuzais gali skleisti smarvę, L. Makūnas sakė, kad šuliniuose, kur yra sklendės, smirdėti nėra kam, nebent sklendės būtų nesandarios. Kai kuriuose šuliniuose yra vantuzai, iš kurių periodiškai gali išeiti blogas kvapas, bet tik tuo momentu, jeigu siurblinė buvo sustojusi.
"Ar buvo mūsų siurblinė sustojusi, negaliu pasakyti. Ji dirba nuolat ir sustoja tik tada, jeigu būna elektros sutrikimų. Problema atsiranda, jeigu nuotekos būna uždaros ir nėra galimybės išsivėdinti. Išsivėdinti reikia ne tam, kad kVapas išsisklaidytų, o tam, kad nuotekos gautų deguonies, vyktų aerobiniai procesai, neišsiskirtų smirdančios medžiagos. Kai nuotekos negauna deguonies, vyksta anaerobiniai procesai, formuojasi sieros vandenilis, amoniakas. Tos dvi pagrindinės medžiagos ir smirda", - aiškino L. Makūnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą