AB "Klaipėdos vanduo" vadovas Leonas Makūnas sakė, kad yra nuotekų išleistuvų ir į Smiltelės upę, ir į Danę, ir į Kuršių marias. Jeigu nuotekų sistema aptarnauja didesnį nei 10 hektarų plotą, ant išleistuvo turėtų būti ir valymo įrenginiai.
"Yra gana komplikuota situacija, ji reikalauja didelių investicijų. Turi būti statomi įrenginiai, kad išvalytų tam tikrą kiekį lietaus. Įrenginys turi būti gana didelis, bet naudojamas trumpą laiko tarpą. Ne prie visų išleistuvų yra vietos, kur galima valymo įrenginius pastatyti", - sakė L. Makūnas.
Paviršinių nuotekų sistemos raudoniesiems taškams tvarkyti mieste per pastarąjį dešimtmetį, pasak L. Makūno, buvo išleista apie 1,5 mln. eurų ir beveik visos probleminės vietos sutvarkytos, pvz., Mokyklos g. ir Teatro a., kurios po didesnio lietaus patvindavo.
"Šiuo metu kartu su Savivaldybe vykdome projektus, kurių vertė yra apie 10 mln. eurų. Tai apie 10 proc. viso poreikio išleisti tvarkymui. Papildomas vamzdis tiesiamas nuo LEZ į Smiltelės upelį, taip pat po Šilutės plentu į Malūno tvenkinį. Vykdydami šiuos projektus tiesiame tinklus ir esame numatę pastatyti keletą valymo įrenginių. Paviršinių nuotekų valymo įrenginius numatoma pastatyti abipus Malūno tvenkinio", - sakė L. Makūnas.
Jis pasakojo, kad vykdant viešuosius pirkimus buvo sutaupyta pinigų, o Aplinkos ministerija papildomai skyrė 1,8 mln. eurų. Pasak "Klaipėdos vandens" vadovo, tikimasi pinigų dar gauti ir iš Klaipėdos savivaldybės ir tada už tas lėšas pastatyti mieste dar 4 baseininius valymo įrenginius. Jiems numatytos vietos ties Joniškės, Minijos, Varnėnų g. ir prie Paupių gyvenvietės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą