Piliakalnių tvarkybos projektas vėl stringa

Piliakalnių tvarkybos projektas vėl stringa

Klaipėdos piliakalnių tvarkybos projekto derinimo procedūra statybos leidimui gauti dėl biurokratinių kliūčių užsitęsė daugiau kaip metus laiko. Dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus reikalavimų, iškeltų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, norinčiai pritaikyti lankymui Žardės ir Purmalių piliakalnius, buvo keičiami net teisės aktai. Dabar pastabų projektui pateikė Nacionalinė žemės tarnyba.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nepritaria Žardės ir Purmalių piliakalnių tvarkybos projektui todėl, kad, pasak jos, šalia piliakalnių planuojamos poilsio aikštelės nėra susisiekimo sistemos dalis.

"Mes vadovaujamės Statybos techniniu reglamentu, pagal kurį poilsio aikštelės yra kelio dalis. Be to, Savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus specialistų teigimu, nuo vasaros galioja naujos taisyklės, kuriose nurodyta, kad nesudėtingi visuomeniniams poreikiams skirti statiniai gali būti įrengti neformuojant atskiro sklypo", - argumentavo V. Juška, tačiau NŽT atstovai nepanoro argumentų išklausyti ir nedalyvavo pirmadienį vykusiame Klaipėdos savivaldybės administracijos pasitarime.

"Kreipsimės dar kartą į NŽT vadovaudamiesi naujausiais teisės aktais ir tikimės, kad dar šiais metais pavyks projektus suderinti ir gauti statybą leidžiančius dokumentus", - sakė V. Juška.

Pašnekovas neslėpė nuoskaudos ir pasipiktinimo, jog institucijos siekia, kad procedūros būtų preciziškos, bet ne rezultato. "Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje mes dažnai šaudome patys sau į kojas, o paskui stebimės, kodėl Estijoje, Latvijoje pažanga spartesnė. Pačios institucijos tarpusavyje dėl kažkokių procedūrų daro bet ką, kad tik reikalai nepajudėtų. Suprantama, jog teisės aktais vadovautis reikia, tačiau kai prasideda ekspertinio vertinimo procedūros, kodėl nepadėti savivaldai sutvarkyti piliakalnius. Juolab kad praėjusieji metai buvo piliakalnių metai, tačiau tik dėl biurokratinių kliūčių mes taip ir nesugebėjome pritaikyti Klaipėdos piliakalnių lankymui, edukacijai ir rekreacijai", - teigė V. Juška.

Priminsime, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius projektui nepritarė todėl, kad, jų nuomone, piliakalniai negali būti tvarkomi, nes Savivaldybė neturi juose sklypo. "Dėl to KPD keitė Archeologinio paveldo tvarkybos įstatymą, mes keitėme techninio projekto pateikimą. KPD pritarimo vis dar neturime. Tad vis dar negaliu teigti, kad problema išspręsta", - sakė V. Juška.

Žardės piliakalnio tvarkyba Klaipėdos strateginiame plane dabar numatyta kitais metais.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder