Po tragedijos Klaipėdos rajone: gyventojai jaučiasi negirdimi, žada sukilti

Slengiškiai vis siekia, kad šioje kelio pusėje atsirastų šaligatvis, vedantis iki autobusų stotelės, dar viena perėja. Vietos gyventojai netgi svarsto surengti protesto akciją ir taip atkreipti dėmesį į savo problemas.

Klaipėdos miesto pašonėje esanti Sendvario seniūnija apima 22 kaimus. Tai viena sparčiausiai augančių vietovių. Klaipėdoje netgi juokaujama, kad tai – dar vienas gyvenamasis uostamiesčio rajonas. Dar 2013-aisiais čia buvo registruoti tik 5 tūkst. gyventojų, dabar šis skaičius artėja prie 12 tūkst.

Būstas čia patrauklus, nepaisant to, kad rytais gatvė, vedanti į miestą, tvenkiasi nuo automobilių spūsčių.

Judrios gatvės – be šaligatvių

Po nelaimės šios seniūnijos gyventojai sujudo socialiniuose tinkluose, ėmė rašyti ir žurnalistams. Žmonės tikino ne kartą kreipęsi į vietos valdžią dėl pavojų pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams keliančių gatvių.

„Klaipėdos rajono savivaldybė, nepaisant gyventojų skundų, leidžia naujas statybas neužtikrinant jokios papildomos saugumui būtinos infrastruktūros, ištisus kilometrus nėra nei šaligatvių, nei perėjų. Esu tikra, kad šiandieninė tragedija įvyko dėl itin aplaidaus Klaipėdos rajono savivaldybės požiūrio į saugios rajono infrastruktūros jam plečiantis užtikrinimą“, – teigė 15min parašiusi Ieva Sriebaliutė.

Greta nelaimės vietos gyvenanti Asta Remeikienė tikino, kad šaligatvių klausimas – įsisenėjusi problema. Nuo Palangos plento matoma statoma nauja bažnyčia, tačiau ją pasiekti tektų nesaugia, judria gatve. Pasigirdo netgi sarkastiškų pastebėjimų, kad kelionė į šią bažnyčią gali tapti paskutine.

„Pradedant gatve prie bažnyčios, ta pačia Smeltaitės gatve, Ežero gatve, vedančia į Radailių pusę, Liepų gatve Ginduliuose – visur trūksta šaligatvių. Vaikus mokyklinis autobusas paleidžia tiesiai į gatvę. Ties Smeltaitės gatve, kur įvyko nelaimė, tėvai per griovį nutiesė tarsi tiltelius, kad nesukristų vaikai“, – pasakojo pašnekovė.

Anot jos, gyventojams netgi tokio paprasto dalyko kaip perėjos ties Slengių daugiafunkciu centru perdažymo nepavyko pasiekti. Gautas atsakymas – bankrutavo įmonė, turėjusi atlikti darbus.

Senbuviai kritikos negaili ir naujų kvartalų vystytojams, kurie „į nedidelį plotą stengiasi sukišti kuo daugiau dėžučių, o apie infrastruktūrą ir saugumą nepagalvoja“. Pykčio strėlės skrieja ir į rajono valdžią, kuri leidžia intensyvias statybas.

Meras: „Vien šiais metais – 1,4 mln. eurų“

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, pats gyvenantis šioje seniūnijoje, sutiko, kad infrastruktūra – vienas didžiausių iššūkių.

Tad vien šiais metais žadama investuoti apie 1,4 mln. eurų. „Taip pat šiais metais iš Energetikos ministerijos esame gavę daugiau nei 900 tūkstančių eurų viso rajono apšvietimo tinklo modernizavimui, antra tiek prisidės ir savivaldybė, tad per dvejus metus planuojama atnaujinti apšvietimą visose 11 seniūnijų. Ateityje planuojama ir rajono apšvietimo plėtra“, – teigė B.Markauskas.

Jis pažymėjo, kad dalis kelių, einančių per šią teritoriją, kaip ir tas, kur nutiko nelaimė, priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. „Tai kelia iššūkių, bet mes ieškome būdų, kaip juos spręsti. Vienas tokių – savivaldybės prisidėjimas savo lėšomis prie tokių kelių remonto“, – aiškino meras ir kaip pavyzdį pateikė Priekulę. Dar vienas svarstomas variantas – perimti šiuos kelius savivaldybės žinion. Pasikeitus savininkui supaprastėtų ir reikalavimai darbams.

Rajono vadovas prisiminė, kad dėl kelio, kuriame nutiko nelaimė, buvo gautas prašymas naikinti greitį ribojančius kalnelius, tačiau šis prašymas netenkintas.

Po antradienį nutikusios tragedijos savivaldybė vėl kreipėsi į direkciją prašydama apsvarstyti perėjos įrengimo galimybę.

Komentuodamas greta esančių Gindulių, kur gyventojai nesulaukia šaligatvio, situaciją meras patikino, kad šiuo metu vyksta pirkimo procedūros – vertinami galimų tiekėjų pasiūlymai.

B.Markauskas ir naujakurius ragino įsigilinti, ką siūlo jų kvartalo vystytojai, ir neleisti jiems vengti įsipareigojimų plėtoti infrastruktūrą.

Automobilių kelių direkcija pavojaus nemato

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis teigė, kad Slengių gyventojai – iš tiesų aktyvūs ir yra gavęs kelis raštus iš jų. Prašyta pėsčiųjų ir dviračių tako kelyje Slengiai-Baukštininkai, perėjos apšvietimo, įrengti naują perėją ties Klemiškės II kaimu.

Atkarpoje, kur įvyko nelaimė, prašymo įrengti perėją negauta. Priešingai – prašyta panaikinti greitį ribojančius kalnelius. Tačiau prašymas atmestas.

Direkcijos specialistai įvertino šią gatvę, kur nutiko nelaimė. Anot jų, ji neišsiskiria pėsčiųjų koncentracija, matomumo sąlygos užtikrintos, greitis ribojamas kalneliais. Iki šios savaitės tragedijos jokių įskaitinių atvejų, kad būtų sužalotas žmogus, per pastaruosius ketverius metus nebuvo.

Prisijungti prie Klaipėdos nepavyko

Kurį laiką Klaipėdos rajono, Slengių, gyventojai siekė tapti miestiečiais – prisijungti prie Klaipėdos miesto savivaldybės ribų.

2018-aisiais inicijuota apklausa. Joje dalyvavo 226 slengiškiai, tai 26,8 proc. visų šoje šalia uostamiesčio esančioje gyvenvietėje registruotų suaugusiųjų. Iš jų 132 pasisakė už gyvenvietės prijungimą prie miesto, o 94 pageidavo likti rajono sudėtyje. Klaipėdos miesto tarybos nariai palaikė tokią gyventojų iniciatyvą, tačiau rajono – ne.

Gegužę klausimas dėl teritorijų peržiūrėjimo buvo atsidūręs Seime. Tačiau parlamentarai jungimui nepritarė. Vienas argumentų – apklausoje dalyvavo per mažai gyventojų, nors tuo metu galioję teisės aktai nenumatė, kiek rajono gyventojų turi dalyvauti apklausoje. Taip pat pasigesta ir gretimų vietovių – Gindulių, Klemiškių ir kitų, pozicijos.

Dabar priimti įstatymai savivaldybių teritorijų perbraižymą numato griežtesnėmis sąlygomis: numatyta, kiek turi dalyvauti žmonių apklausoje, įtvirtinti ir ekonominiai rodikliai, dėl gyventojų prisidėjimo prie BVP kūrimo.