Poilsiautojai gelbėtojų akimis

Poilsiautojai gelbėtojų akimis

Poilsiauti prie jūros visuomet malonu ir gera. O ką apie poilsiautojus mano gelbėtojai? Su kokiais sunkumais jie susiduria prižiūrėdami žmonių saugumą? Ką poilsiautojai daro ne taip ir kaip to išvengti?

Šią vasarą Melnragės ir Girulių paplūdimiuose užfiksuotas vienas rimtesnis skendimo atvejis, kuomet skendo 4 asmenų šeima. Tačiau įvairiomis problemomis į gelbėtojus besikreipiančių asmenų šiemet pasitaikė ne vienas ir ne du.

Bangų teikiami "malonumai"

Uostamiestyje, plūstelėjus karščio bangai, jūroje maudosi tūkstančiais žmonių. Šiai bangai nuslūgus, prasidėjus prastiems orams vis vien atsiranda vienas kitas nenuorama, kuris nusprendžia pasimėgauti vandens malonumais. 1-osios Melnragės 1-osios gelbėjimo stoties gelbėtojas Aurimas Miškūnas atvirauja, jog dažnai yra ignoruojami ir gelbėtojų įspėjimai per garsiakalbius.

Pasak gelbėtojo, žmonės mėgsta maudytis per didelį bangavimą, tuomet vanduo būna šiltas, bangos didžiulės, o visa tai žmonėms - didžiulė atrakcija. Maudydamiesi esant iškeltai raudonai vėliavai, žmonės rizikuoja savo gyvybe, nes jūra gali nepastebimai įtraukti gilyn. Tuo metu povandeninės srovės būna daug stipresnės, o ką jau kalbėti apie jūroje esančias duobes.

Alkoholis – dažna skendimo priežastis

Skendimo priežastys yra įvairios: povandeninės srovės, duobės, kurių kasmet vis daugėja, tačiau dažniausia priežastis yra maudymasis esant neblaiviems. Neblaivių poilsiautojų, kurie mėgsta gurkšnoti alkoholinius gėrimus besikaitinant saulutėje pajūryje, būna tikrai nemažai. Alkoholis ir alinantis karštis – nėra pats geriausias derinys. 2-osios Melnragės gelbėjimo stoties gelbėtoja Natalija Tokanova pasakoja, jog dažniausiai jos ir kolegų dėmesį patraukia neaiškus ir nesaugus išgėrusiųjų elgesys jūroje. Specialistės teigimu,   padauginus alkoholio patartina vengti maudynių jūroje, nes apsvaigusio žmogaus reakcija yra sutrikus ir sulėtėjus, o jūra taip pat yra nenuspėjama.

Tėvų atsakomybės trūkumas

Gelbėtojai ne tik traukia iš vandens skęstančiuosius, bet dirba ir darželio auklėtojų darbą. Kasmet kartojasi ta pati problema – vaikų priežiūros stoka paplūdimiuose. N. Tokanova patvirtina tai, jog esant karštiems orams, į gelbėtojus kreipiasi tiek tėvai, nerandantys savo atžalų, tiek pasiklydę vaikai ir tai jau tapo įprastu reiškiniu. Pasiklydusių mažamečių amžius dažniausiai svyruoja nuo 4 iki 7 metų. Šią vasarą 6 metų berniukas, Girulių paplūdimyje neradęs mamos, sugebėjo nubėgti net iki Melnragės molo.

Ši problema labai ryški jau ne pirmus metus. Gelbėtojai pataria saugoti mažamečius vaikus, juos stebėti. Juk pajūryje esant didelei miniai žmonių mažiesiems labai paprasta pasiklysti.

Kreipiasi ir dėl pirmosios pagalbos

N. Tokanova teigia, jog dažnas svečias gelbėtojų stotyje yra senyvo amžiaus žmonės. Karštis juos nualina, sukyla spaudimas, svaigsta galva, skauda širdį. Gelbėtojai juos visuomet nuveda į medicinos punktą, kur žmonėms suteikiama pirmoji pagalba.

Taip pat neretai poilsiautojai skuba pas gelbėtojus dėl bitės įgėlimo, kad medikai ištrauktų geluonį. Pasitaiko ir besikreipiančių dėl pjautinių žaizdų: šukių galima rasti tiek smėlyje, tiek vandenyje.

Gelbėjimo technika

Gelbėjimo techniką turi ne visos gelbėjimo stotys. Visa pagrindinė įranga: kateris, keturračiai, vandens motociklai dažniausiai būna centrinėje 2-osios Melnragės gelbėjimo stotyje. Jei pamatomas skęstantis žmogus, visos Melnragės ir Girulių paplūdimiuose esančios stotys kreipiasi į centrinę, o iš čia gelbėtojai atskuba su pagrindine gelbėjimo įranga.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder