Pokyčiai Klaipėdoje – akivaizdūs

Klaipėda šiandien gali didžiuotis geriausiomis vandentvarkos, buitinių atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemomis, švariausiais paplūdimiais ir draugiškiausiu gamtai bei žmogui viešuoju transportu. Reikia ne tik tęsti sėkmingai pradėtus darbus, bet ir siekti naujų, dar drąsesnių tikslų!

Užsibrėžtos naujos ambicijos

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, visos didžiosios miesto ir regiono ambicijos sudėtos į Klaipėdos parengtą ekonominės plėtros strategiją „Klaipėda 2030“, kuri dar vadinama Mėlynuoju proveržiu. Ji tapo pavyzdžiu ne tik visam regionui, bet ir Lietuvai.

25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. kasmet miestą aplankančių turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją Klaipėda jau užsibrėžė ir žino, kaip ją įgyvendinti. Duris atvėrę Jūros tyrimų atviros prieigos centras ar bendradarbystės erdvės „Light House“ – tai tik pirmieji daigai, padėsiantys Klaipėdai tapti geriausia vieta dirbti, kurti ir investuoti Baltijos regione.

Pasak V. Grubliausko, miestui ypač svarbu, jog pavyko išsaugoti Klaipėdos universitetą. Dabar atėjo metas įgyvendinti ambicingą universiteto sustiprinimo planą, įkurti Klaipėdos aukštųjų mokyklų konsorciumą, į Klaipėdą sugrąžinti ir istoriškai stipriausią Lietuvoje Pedagogų rengimo centrą rengti motyvuotus mokytojus miestui ir regionui.

Gražėja viešosios erdvės

Nepaisant užsibrėžtų ambicijų, Klaipėdoje ir taip jau nuveikta daug darbų. Pokyčiai tokie akivaizdūs, kad jų nepastebėti gali tik tie, kurie nenori.

Pastaraisiais metais net aštuonios Klaipėdos miesto viešosios erdvės jau pakeitė savo veidą. Rekonstruotos Debreceno, Pempininkų, Žardės aikštės, du Taikos pr. ir Gedminų gatvę jungiantys pėsčiųjų takai, baigti Sąjūdžio parko II etapo ir Poilsio parko II etapo sutvarkymo darbai, sutvarkyta erdvė prie Visuomenės sveikatos centro.

„Turime tęsti pradėtus svarbius darbus Klaipėdai! Vingio aikštė su pasažu, skveras greta „Neringos“ prekybos centro, Ąžuolų giraitė, Malūno parkas, teritorija šalia Žvejų rūmų, Vaidilos aikštė – tai naujos, greta Klaipėdos daugiabučių kvartalų esančios viešosios erdvės, artimiausiais metais taip pat absoliučiai pakeisiančios savo veidą“, - kalbėjo V. Grubliauskas.

Kiemuose - daugiau vietų automobiliams

Pastaruoju metu didelis dėmesys buvo ir bus skiriamas daugiabučių namų kiemų sutvarkymui, kad juose atsirastų ir naujų vietų statyti automobilius, ir dėl naujo apšvietimo kiemai taptų jaukesni ir šviesesni. Per kelerius pastaruosius metus daugiau nei 230 Klaipėdos daugiabučių kiemų buvo įrengtas naujas apšvietimas. Artimiausiais metais nauji šviestuvai bus įrengti dar 180 kiemų.

Klaipėdoje taip pat jau įrengta ir beveik 300 naujų vietų daugiabučių namų gyventojų automobiliams. Dar apie 1700 naujų automobilių stovėjimo vietų kiemuose bus įrengta per ateinančius trejus metus.

Sparčiai keičiasi ir miesto gatvių infrastruktūra. Palyginti su ankstesniais metais, pernai daug dėmesio skirta miesto gatvių tinklo remontui ir rekonstrukcijai. Nauja ištisinė asfalto danga paklota Taikos prospekte, Sausio 15-osios gatvėje, Vingio gatvėje, Statybininkų prospekte ir kitur. Vykdyti Jūrininkų prospekto, Tilžės gatvės, dalies Tauralaukio gatvių, Pamario gatvės rekonstrukcijos darbai.

„Kalbant apie miesto gatvių tinklą, išskirtiniu įvykiu šiemet įvardinčiau pradėtus Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos projektavimo darbus. Realius sankryžos rekonstrukcijos darbus numatoma pradėti jau šių metų pabaigoje. Taip pat dar šiemet turėtų prasidėti Statybininkų pr. tęsinio iki Šilutės kelio statybos darbai bei Pajūrio gatvės Tauralaukyje rekonstrukcija“, - apie numatytus darbus kalbėjo Klaipėdos meras.

Gerokai atsinaujinę kiekvieną vasaros sezoną pasitinka Klaipėdos paplūdimiai. Jie tapo ir draugiškesni neįgaliesiems. Kitas žingsnis – Smiltinę su Mėlynosios vėliavos paplūdimiais paversti visais metų laikais lankomu rekreaciniu miško parku su išvystyta paslaugų infrastruktūra.

Švietimui – ypatingas dėmesys

Vienas reikšmingiausių per besibaigiančią kadenciją įgyvendintų projektų – 2018 metų vasarą atidarytas naujasis Klaipėdos baseinas (50 m) su sveikatingumo centru. Jis yra moderniausias baseinas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Jame pirmą kartą šalyje panaudotos pakeliamų dugnų technologijos, įrengta ir vienintelė Lietuvoje specializuota nardymo šachta. Šiandien šį baseiną jau pamėgo ne tik klaipėdiečiai, bet ir Lietuvos plaukimo rinktinės nariai, drąsiai įvardijantys Klaipėdos baseiną geriausiu Lietuvoje.

Šis baseinas labai padeda įgyvendinti Klaipėdos užmojį, kurį inicijavo miesto meras V. Grubliauskas. 4000 – tiek antrokų per trejus metus jau išmoko plaukti Klaipėdoje! Uostamiestis pirmasis Lietuvoje užsibrėžė ambicingą tikslą – pasiekti, kad visi miesto moksleiviai, baigdami mokyklą, mokėtų plaukti. Todėl nuo 2016-ųjų plaukimo pamokos įtrauktos į bendrąją Klaipėdos mokyklų ugdymo programą, o baseine miesto antrokai lankosi vietoj tradicinės kūno kultūros pamokos. Vien šias mokslo metais iš viso plaukti išmoks dar beveik 2000 Klaipėdos antrokų.

Dėmesys Klaipėdoje nuolat skiriamas ir ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams. 2017-aisiais po rekonstrukcijos ir plėtros darbų Klaipėdoje atidarytas lopšelis-darželis „Puriena“ – moderniausia ugdymo įstaiga uostamiestyje. Naujas „Purienos“ priestatas realiai tapo ir pirmuoju per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdoje pastatytu lopšeliu-darželiu. Netrukus prasidės ir pirmosios per ketvirtį amžiaus naujos mokyklos mieste statybos Žolynų gatvėje, Tauralaukyje bus pastatytas ir naujas darželis.

Pernai Klaipėdos darželinukai, moksleiviai bei juos ugdantys pedagogai pasitiko gerokai pasikeitusiose švietimo įstaigose. Mokyklose bei darželiuose suremontuoti stogai, fasadai, virtuvės, sanitarinės patalpos, šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos, atlikti kiti darbai. Keitėsi ne tik pastatų vidus ir išorė, bet ir aplinka: tvarkyti sporto aikštynai, mokyklų bei darželių kiemai. 2018-aisiais ugdymo įstaigų ir jų aplinkos tvarkymui Klaipėdoje iš viso skirti beveik 6 milijonai eurų.

„Artimiausiais metais iš esmės pagerės daugelio Klaipėdos švietimo įstaigų stadionų būklė. Jei iki šiol tvarkėme pavienius stadionus, nuo šiol tai yra daroma kompleksiškai“, - teigė V. Grubliauskas.

Garsins tarptautiniai renginiai

Savo veidą keičia ir Klaipėdos senamiestis. Atstatytos Klaipėdos piliavietės rytinė ir šiaurinė kurtinos, rekonstruotas Klaipėdos dramos teatras, pradėti Jono kalnelio sutvarkymo darbai, rekonstruojami fachverkiniai pastatai, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas.

Aktyviai rengiamasi pilies bokšto ir Jonų bažnyčios atstatymui, Atgimimo aikštės, Danės skvero, Senojo turgaus ir jo aikštės, Kruizinių laivų terminalo link vedančio kelio rekonstrukcijai, senamiesčio grindinio pritaikymo patogesniam judėjimui darbams.

Per ketverius metus daugiau nei du kartus išaugo finansavimas Klaipėdos kultūrai.

„Tapome Lietuvos kultūros sostine, uostamiestį aplankė „The Tall Ships Races“ regatos burlaiviai, visą Lietuvą nustebinome ryškiausiu šalyje Šviesų festivaliu ir surengėme šimtus kitų išskirtinių kultūros renginių. Dabar atėjo metas užtikrinti, kad kultūra taptų pasiekiama visų miesto dalių bendruomenėms. Be to, po daugiau nei dvejų metų sunkių pastangų, 2018-ųjų lapkritį Klaipėda iškovojo 2021-ųjų Europos jaunimo sostinės titulą. Tais pačiais metais į Klaipėdą vėl užsuks „The Tall Ships Races“ regata, o 2020 metais mūsų mieste šurmuliuos „Europiada“ - Klaipėdoje vyksiančius ir ją garsinančius renginius vardijo V. Grubliauskas.

„Šalies mastu pripažinta, kad Klaipėda yra miestas Nr. 1 Lietuvoje pagal gyvenimo kokybę. Reikia ne tik tęsti sėkmingai pradėtus darbus, bet ir siekti naujų, dar drąsesnių tikslų!“ - ryžtingai nusiteikęs Klaipėdos meras V. Grubliauskas.

Politinė reklama bus apmokėta iš visuomeninio rinkimų komiteto „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ specialios rinkimų sąskaitos. Užsakymo numeris: 265558.