Pralaimėjimo kartėlis ambicijų nesumažino

Konkurso laimėtojai gi teigia, jog "Europos kultūros sostinės" projektas - tai galimybė visai Lietuvai, ir tikisi klaipėdiečių menininkų įsitraukimo.

Vizija išlieka

"Klaipėdos - Europos kultūros sostinės" projekto vadovė Goda Giedraitytė po pralaimėjimo konkurse pažymėjo, jog net ir nelaimėjęs konkurso uostamiestis nepraras savo vizijos ir prioritetinės kultūros krypties.

"Pasirengimo "Europos kultūros sostinės" konkursui procesas truko dvejus metus. Svarbiausias jo rezultatas yra tai, kad susitelkė bendruomenė, kad pažvelgėme į savo miestą tarsi iš naujo ir drąsiai įvardinome problemas, kurias būtina spręsti.

Vienas iš reikšmingų rezultatų - parengta ir patvirtinta kultūros strategija iki 2030 metų, kuri leis įgyvendinti daugelį priemonių. Pagrindiniai projektai, kurie buvo akcentuoti "Europos kultūros sostinės" programoje, ir kuriuos ypač svarbu įgyvendinti, yra bendruomenių įtraukimas į kultūros procesą ir menininkų skaičiaus didinimas mieste. Tai yra Klaipėdos miesto skauduliai, kuriuos būtina spręsti nedelsiant. Projekte numatėme konkrečias priemones, kaip tai daryti", - sakė G. Giedraitytė.

Pašnekovė vylėsi, jog Klaipėdos miesto Tarybos sprendimas dvigubinti finansavimą kultūrai suteiks galimybę įgyvendinti projektus.

"Žinoma, ne visus ir ne tokiu masteliu, kaip buvo suplanuota konkurso paraiškoje, tačiau niekas neužveria galimybių teikti paraiškas įvairiems Europos fondams, ieškoti privačių rėmėjų. Faktiškai pralaimėję konkursą netekome 10 mln. eurų, kurie skiriami iš valstybės biudžeto "Europos kultūros sostinės" projektui", - skaičiavo G. Giedraitytė.

Miesto savivaldybė, anot pašnekovės, šiam projektui įgyvendinti buvo suplanavusi skirti 15 mln. Eur per penkerius metus, savo indėlį planavo ir regiono savivaldybės.

"Mes bendrą projekto biudžetą planavome apie 32 mln. eurų per penkerius metus", - pažymėjo projekto vadovė.

"Klaipėdos - Europos kultūros sostinės" projekto paraiškai parengti iš miesto biudžeto buvo skirta apie 80 tūkst. Eur. Pasak G. Giedraitytės, šie pinigai išleisti paraiškai sukurti ir parengti, reklaminei kampanijai, svetainėms įkūrti, ekspertų, tarptautinių ekspertų konsultacijoms ir kt.

Taisyklės buvo pažeistos?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patikino, jog paraišką rengusios komandos įdirbis nebus nurašytas ir padėtas į stalčių.

"Bus atlikta tam tikra revizija. Įvertinsime, kurie suplanuoti projektai gali būti įgyvendinami vien tik mūsų regiono pastangomis bei lėšomis, ir tai bus padaryta. Kartėlis nurytas. Šiandien galime pasakyti: "Taip, laimėjo Kaunas, tačiau mes nesijaučiame pralaimėję."

TIKSLAS. Klaipėda netapo Europos kultūros sostine, bet sieks įgyvendinti iškeltus tikslus: privilioti į pajūrį daugiau menininkų ir įtraukti bendruomenę į kultūros procesą. Eimanto Chachlovo nuotr.

Didžiausias laimėjimas yra tai, jog Klaipėdos, Neringos ir Palangos bendruomenės susitelkė ir parengė paraišką, iškėlė savo ambicijas, parengė tam tikrus dokumentus, priėmė politinius sprendimus. Tai yra gero sveiko proveržio ženklas ir suvokimas, kad kultūra yra kelias, raktas, galimybė ir sprendimas.

Beje, po verdikto komisija ir kultūros ministrė pasveikino ir puikiai parengtą mūsų regiono paraišką bei pažadėjo, jog Kultūros ministerijos finansavimas bus skirtas ir didžiausiam 2022 metais suplanuotam Klaipėdos projektui įgyvendinti. Galbūt tai tik emocionalus pažadas..." - nutęsė V. Grubliauskas.

Meras sakė, esą ne viskas tarptautiniame "Europos kultūros sostinės" konkurse vyko pagal nustatytas taisykles.

"Nugalėtojai neteisiami, tačiau tam tikrų nuoskaudų ir kartėlio liko dėl to, kad paraišką teikėme trise, su Palanga ir Neringa, o komisija apsilankė tik Klaipėdoje. Akcentuota, kad komisijos vizito metu nebūtų jokių pompastinių pristatymų, deklaratyvių renginių, ir mes to preciziškai laikėmės. O Kaune kone kiekvienoje vietoje, kurioje lankėsi komisija, vyko akcijos, "flešmobai" ir panašūs dalykai, pažeidžiantys nustatytas taisykles.

Taip pat buvo aiški nuostata ir reikalavimas, kad paraiška nebūtų nukreipta į turizmo skatinimą ir plėtrą, o egzamino metu buvo bent trys keturi klausimai, susiję su turizmu.

Galutinės apklausos metu viena komisijos narė uždavė klausimą, kuris niekaip nesisiejo su mūsų pristatomu projektu: paklausė, kokia dabar yra situacija šalia Klaipėdos esančiame zoologijos sode, ar ten papilta kraiko gyvūnams, ar jie prižiūrimi tinkamai. Tokie klausimai išmuša iš vėžių", - pasidalino konkurso užkulisių detalėmis meras.

Laimėjimas visai Lietuvai

Paraiškos "Kaunas - Europos kultūros sostinė" rengėja Virginija Vitkienė pažymėjo, jog Europos kultūros sostinės statusas suteiktas Kaunui yra galimybė visai Lietuvai.

"Labai vertiname stiprų Klaipėdos muzikų potencialą, taip pat turite stiprių šokėjų, teatralų, kurie, be abejonės, galės dalyvauti Kauno parengtoje "Europos kultūros sostinės" programoje. Bus daug atvirų kvietimų menininkams bendradarbiauti.

Tikimės, kad bendrus projektus kurs ne tik Kauno, bet visos Lietuvos menininkai. Šis laimėjimas - tai galimybė visai Lietuvai, nes mūsų šalis maža. Manau, kad tie 200 kilometrų tarp Kauno ir Klaipėdos nieko nelemia", - kalbėjo V. Vitkienė.